|
Paprastai
genealoginiams medžiams vaizduoti dailininkai pasirinkdavo ąžuolą arba
palmę. Ant jų, iš apačios į viršų, būdavo išdėstomi kartomis visi
žinomi giminės pradininko palikuonys, nurodomi to asmens svarbiausi
genealoginiai duomenys: vardas, titulas, pareigos, gyvenimo metai,
vedybos ir t.t. Visa tai įrašoma baltus skydus arba apskritimus. Dažnai
genealoginiai medžiai pagražinami asmenų herbais, portretais. Giminės
pradininko ir tiesioginio jo įpėdinio vyriausio sūnaus skydai arba
apskritimai piešiami ant medžio kamieno, o kitų, jaunesniųjų sūnų ir
dukterų emblemos ant medžio šakų. Šio principo laikėsi kartų kartos.
Taip ant medžio kamieno išdėstoma svarbiausių įpėdinių linija pagal
vyriausiąjį sūnų, o ant šakų jaunesniosios giminės atžalos. Kuo sūnus
jaunesnis, tuo jo skydas labiau nutolęs nuo kamieno. Šitaip nupiešto
genealoginio medžio papėdėje randame giminės pradininką, o jo viršūnėje
dar gyvus giminės atstovus, tarp kurių vienas ir yra to medžio
savininkas. Po genealoginiu medžiu dažnai galima rasti kovinių vėliavų,
ginklų, valdžios ženklų ir kitų atributų, šlovinančių žygdarbius ir
nuveiktą darbą tėvynės naudai. Kartais medžio papėdėje vaizduojamas
tartum pailsėti nuo darbų atsigulęs šarvuotas giminės pradininkas. Pirmiausia
reikėtų pradėti nuo to, kad genealoginį medį galima sudaryti dvejopai: Pirmasis genealoginis
medis, kurio apatinėje dalyje, ant kamieno, vaizduojamas šeimos
istorijos tyrėjas. Kiek aukščiau iš medžio kamieno išauga didelės Šakos
tyrėjo motinos ir tėvo, o iš pastarųjų auga dar po dvi ir t.t. Ant
visų šių šakų pasirinktinai braižomi langeliai, kvadratai, apskritimai
arba elipsės. Juose įrašomas žmogaus vardas, o moteriškojoje linijoje
ir mergautinė pavardė. Įrašomos taip pat ir šių žmonių gyvenimo datos.
Jei yra vietos, galima užrašyti ir gimimo, gyvenimo bei mirties vietą.
Bet geriausia medžio šakų per daug neapkrauti informacija, nes tai tik
pagalbinė priemonė suprasti šeimos istoriją. Visa žinoma informacija
surašoma arba šeimos istorijos sąsiuvinyje, arba asmens kortelėse. Antrasis būdas
genealoginis medis, tačiau tyrėjas ne tik užrašo savo protėvių vardus,
bet ir užklijuoja jų nuotraukas. Trečiasis
būdas skirtas mėgstantiems piešti ir turintiems lakią
vaizduotę. Jame reikia ne tik parašyti protėvių vardus, bet vaizdžiai
pavaizduoti ir jų profesijas arba gyvenimo būdą. Ketvirtasis
būdas apskritiminė lentelė. Viduriniajame rate yra
tyrėjas, antrajame (padalytame pusiau) tyrėjo tėvai, trečiajame
(padalytame į keturias dalis) seneliai ir t.t. Penktasis
būdas genealoginis medis, arba kitaip piramidė. Čia jungtis
taip kartų galima vaizduoti ir paprastomis linijomis, ir kvadratais, ir
apskritimais, ir elipsėmis. Šis būdas yra vienas
paprasčiausių. Jūs galite pasirinkti ir kitą genealoginio medžio Mano protėviai ir aš vaizdavimo būdą, kai einama nuo protėvių palikuonio link. Šis būdas turi trūkumų ir privalumų. Trūkumas yra tas, kad ištiriama tik vienos gimines istorija, o ne visos šeimos, o privalumas vienos gimines istoriją galima ištirti gana plačiai. Čia pakliūna net tolimiausi giminės. Tad ši sistema gera, jei norima visiškai atskleisti savo tėvo, motinos ar net senelių giminės istorijas. Čia
taip pat yra būdingas palikuonių numeravimas. Visi vaikai išdėstomi
pagal eilę, iš kairės į dešinę, pagal jų amžių, nuo vyriausio iki
jauniausio. Kartu visi jie gauna savo eilės numerį. Genealoginė
kartoteka
Norint aprašyti savo šeimos istoriją, neužtenka vien nupaišyti ar nubraižyti genealogini medį. Genealoginis medis tik padeda vaizdžiai perteikti giminystės ryšius tarp atskirų asmenų. Čia dažniausiai pateikiamas tik asmens vardas ir gyvenimo metai. Tam, kad apie vieną ar kitą asmenį galima būtų sužinoti daugiau, yra pildoma asmens genealoginė kortelė, rašomas šeimos istorijos segtuvas. Genealoginė kortelė naudinga tuo, kad joje glaustai surašomi visi tiriamojo asmens gyvenimo faktai ir bruožai. Todėl genealoginė kortelė labiau praverčia istorikams, tiriantiems vieno ar kito asmens bei šeimos istoriją. Genealoginėje
kortelėje turi būti užfiksuoti tokie dalykai: Pavardė
Vardas
Nr.
1. Gimimo data ir vieta 2. Mirimo data ir vieta 3. Sūnus, duktė (motinos ir tėvo vardas, pavarde) 4. Vedęs (ką, kada, kur), ištekėjusi (už ko, kada, kur) 5. Žmona, vyras duktė, sūnus (kieno) 6. Mirė ar išsiskyrė (kada, kur) 7. Vėl vedė (ką, kada, kur), ištekėjo (už ko, kada, kur) 8. Kartojamas punktas Nr. 5 9. Tautybė 10. Fiziniai duomenys 11. Mirties priežastis 12. Religija: krikštytas, palaidotas (kada, kur) 13. Politiniai įsitikinimai 14. Išsilavinimas 15. Tarnybinė padėtis 16. Titulai ir apdovanojimai 17. Finansinė padėtis 18. Vaikai 19. Palaidojimo vieta Šaltiniai ir kita informacija apie asmenį. Paprastas
šeimos istorijos tyrėjas užrašo net tokius asmens gyvenimo faktus,
kurie nepažįstantiems šio asmens atrodytų visai neįdomūs ir nesvarbūs.
Šeimos istorijos segtuvą pravartu suskirstyti į dalis pagal gimines ir
tose dalyse aprašyti kiekvieną žinomą tos giminės atstovą. Šeimos
istoriją aprašyti galima ir pagal genealoginėje schemoje naudojamus
asmenų eilės numerius. Lentelę
pildyti, kaip jau minėta, galima dviem būdais: arba pagal eiles
numerius, arba pagal gimines. Grafoje
Būdingi bruožai nebūtinai nurodyti tikslų asmens ūgį. Pakanka
parašyti didelis, mažas, vidutinis. Tas pat tinka ir kitiems
būdingiems bruožams. Paskutinė 13-oji grafa yra pildoma, užbrėžus
brūkšnį po jau užpildytomis visomis ankstesnėmis grafomis. Joje
surašomi visi aprašomo asmens vaikai, plati biografija ir svarbiausi
gyvenimo faktai. Ją galima dar labiau praplėsti: įrašyti ne tik kuo
žmogus vertėsi, bet ir kokiais talentais buvo apdovanotas, kokiomis
ligomis sirgo, kokios spalvos buvo jo akys, plaukai. Vaikai,
jų vardai, gyvenimo metai, Aš pati pildau kiek kitokią kartotekos lentelę:
Besidomintys istorija, gali susipažinti su trumpa genealogijos istorija. Šaltiniai:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
© 2011-01-29, Jolanta Klietkutė | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||