Mano mamos tėvo Žukovskių giminė nuo senų laikų gyveno Zadvorancų (Užudvarionių) kaime. Aplinkiniuose kaimuose taip pat gyveno labai daug Žukovskių, tačiau kol kas nepavyko atrasti giminystės ryšių su jais (spėjimas, jog tai gali būti labai gausios Antaninos ir Antoni Žukovskių šeimos palikuonys).

Šiuo metu jau galima apžvelgti 8 Žukovskių giminės kartas.

Visų Žukovskių luomas minimas metrikuose – valstiečiai.

Seniausias Lietuvos istorijos archyve rastas įrašas yra Jan Žukovski gimimo metrikas datuojamas 1835 m. Tėvai – Juzef Žukovski ir Anna Stankevič (Stankewicz).

Juozas (Jzef) ir Anna Žukovskiai turėjo tris sūnus: Jan, Antoni ir Juzef, tačiau jų tarpe, tikriausiai, kilo kažkoks nesutarimas, nes vieni kitų būti savo vaikų krikšto tėvais nekvietė (krikšto metrikuose neminimi). Ir jau Stanislovas Žukovskis (g.1913 m.) sako, kad Zadvorancuose gyveno kiti Žukovskiai, niekas nekalbėjo, kad jie būtų giminės.

Įdomu, kad 1870 m. gimę kūdikiai tiek JAN'o duktė Teresa (g. 1870 05 15), tiek ANTONI'o vaikas (deje, nenusirašiau iš metrikų, nes Antoni ir Antanina turėjo labai daug vaikų) įrašyti kaip gimę ne Zadvorancų, o Bukiškių kaime.

Įdomu, kad Antoni'o anūkas Kazimieras Žukovskis dalyvavo kare, kuriam pasibaigus į gimtąjį kaimą negrįžo, o liko Lenkijoje. Susirado čia apsigyvenusią Vandą Jurevič (Jurevicz, g.1910 m., mano močiutės Mariannos seserį), kuri jam ir anksčiau labai patiko. Abu susituokė ir liko gyventi Lenkijoje. Abi seserys Vanda ir Mariana ištekėjo už Žukovskių iš to paties Zadvorancų kaimo, jų proseneliai buvo broliai – tie patys aukščiau minėti Jan ir Antoni.

2000 m. Kazimieras rašė Stanislovui Žukovskiui į Osvencimą, kad baigia apakti. 2001 metais sveikinimo atvirukas atėjo parašytas kita ranka, o 2002 metais laiškų jau niekas neberašė. Taip ryšiai nutrūko.

Jauniausios Žukovskių giminės palikuonės šiuo metu yra Ksenija Treipša (g. 2008 m.) ir Justina Palubinskaitė (g. 2006 m.).

Deja, pažįstamų palikuonių, turinčių pavardę Žukovski, nebeliko.

Mano senelio Pranciškaus (Franc) broliai Jonas (Jan) ir Vladislovas (Wladyslaw) mirė jauni ir nevedę, brolis Stanislovas buvo saleziečių vienuolyne Lenkijoje. Senelis Pranciškus turėjo tik vieną sūnų – Stanislovą, kuris vaikų nesusilaukė. Senelio brolio Vitoldo sūnūs Juozas ir Ignas (Ignacy) žuvo jauni, nevedę, o sūnus Jonas turėjo šeimą ir, tarsi vieną sūnų. Tačiau ryšiai su šia šeima yra nutrūkę.

Aukščiau minėtas Antoni'o anūkas Kazimieras Žukovskis, gyvenęs Lenkijoje, Kwidzyn mieste, turėjo sūnų Edvardą. Tačiau ir su šia šeima ryšiai nutrūko.

Įdomu buvo tai, kad numelioravus Zadvorancų kaimą ir močiutei persikėlus gyventi į Avižienių kaimą, aš čia susipažinau ir igai draugavau su mergina Jadvyga, tapau krikšto mama jos dukteriai Justinai. Vėliau išsiaiškinome, kad esame giminės: ji man yra trečios eilės teta, t.y. mano prosenelė Zofija Žukovska (Lipniewicz) ir Jadvygos senelis Matas (Mateuš) Lipnievič (Lipniewicz) buvo brolis ir sesuo.

Labiausiai stulbinantis faktas mano gyvenime buvo mano įstojimas į Pranciškonų pasauliečių ordiną. Netikėtai man pačiai, mano kelyje atsirado draugų grupelė, su kuriais kartu davėme pirmuosius įžadus. Dabar, knaisiodamasi po savo šeimos praeitį sužinojau, kad beveik visa Žukovskių giminė buvo tretininkais Vilniaus Verkių Kalvarijos parapijoje! Tiksliai žinoma, kad tretininkais buvo senelio broliai Stanislovas ir Jan, jų mama Zofija.

Taip pat netikėtai ~1998 metus ėmiau melstis „Gyvąjį rožančių“. O dabar sužinojau, kad „Gyvojo rožančiaus“ grupelėms priklausė mano prosenelė ir močiutė, mama.

Taigi, nieko gyvenime nevyksta be reikalo. Ne veltui indėnai sunkiais gyvenimo momentais pagalbos kreipiasi į mirusius protėvius.


Jurewicz giminė

Mano močiutės – mamos motinos Jurevič giminės kilmė neaiški. Jos tėvas (t.y. mano prosenelis) Bronius Jurevič (Bronislaw Jurewicz) buvo labai geras sodininkas, gyveno pas tuos šeimininkus, kurie jį samdė. Tad šeima kas keleri metai keitė gyvenamąją vietą. Močiutės Mariannos (g.1900 m.) gimimo vieta – Mankovskos apskrities (Mankovskoj volosti), Vilniaus gubernijos, Vilniaus (uezda), Juzef-Pol dvaras (v imenii), Zabrezės (v Zabrezkom) parapija (šiuo metu tai Baltarusijos teritorija). Sesuo Vanda gimė 1910 m. Vilniuje, sesuo Janina Jurevič – 1921 m. vasario 5 d. Vilniuje (tačiau jų krikšto metikų rasti nepavyko). Mariana pasakojo, kad su tėvais ilgokai gyveno Astrachanėje, prie upės, irstėsi valtimi, žvejojo dideles žuvis... Po 6 metų sugrįžo į Vilnių, tėvas dirbo sodininku netoli Zadvorancų kaimo pas poną Baginskį Zacišė kaime. Mariana dirbo tarnaite. Čia susipažino su Francu Žukowskiu ir už jo ištekėjo. Seserys Vanda ir Mariana ištekėjo už Žukovskių iš to paties Zadvorancų kaimo, jų proseneliai buvo broliai – aukščiau Žukovskių giminėje minėti Jan ir Antoni.

Prosenelė – Melanija Jurevič buvo kilusi iš kilmingos Stanevičių šeimos, greičiausiai pas juos sodininku dirbo Bronislovas. Neaišku kas nutiko, kad ji neteko šeimos palikimo. Žinoma tik tiek, kad ji labai išgyveno šią netektį. Per šalčius ėjo tvarkyti kažkokių dokumentų, labai sušalo, susirgo ir greitai mirė (turėdama ~44 m.). Jos dukters Mariannos gimimo liudijime įrašyta, kad tėvai – baltarusiai, tačiau gimimo liudijimas buvo išrašytas 1949 m. Ašmenos apskrities Molodečno rajono metrikacijos biuro, tuo laikotarpiu visiems buvo rašoma ta tautybė, kurioje respublikoje registravo. Kiek prisimena giminės – tiek Žukovskiai, tiek Jurevičiai visą laiką buvo lenkai.

Prosenelis – Bronislovas Jurevičius dirbo sodininku netoli Zadvorancų kaimo pas poną Baginską, kurį laiką gyveno Zadvorancuose pas dukterį Marianna, vėliau išvyko pas dukterį Janiną į Baltarusiją, kur ir mirė. Tuomet duktė Janina išvyko gyventi į Lenkiją.

Bronislovas ir Melanija be trijų dukterų turėjo dar 2 sūnus: Steponą (Stefan) ir Vitoldą (Witold). Steponas išvyko gyventi į Lenkiją (Varšuvą), o Vitoldas su šeima gyveno Baltarusijoje, Radunėje (Raduń, Gardino sritis).