|   Ikonos   |
|   Nuotraukos   |
|   Straipsniai   |
|   Rankdarbiai   |
|   Genealogija   |
|   Tinklalapiai   |
|   Vaizdo įrašai   |
|   Nuorodos   |


Paremkite šią svetainę
SMS žinute...

























































































































































































































































































































































© Jolanta Klietkutė, 2015-09-21 

Fotografė Jadvyga Golč
(Jadwiga Golcz)

1866–1936

Elektroninė knyga apie Jadvygą Golč

Straipsnis vikipedijoje

XIX a. fotografais buvo vyrai, moterys daugiausia dirbo retušuotojomis ir tik labai reta išimtis buvo nuosava ateljė. Pirmoji moteris, 1865 m. Varšuvoje įkūrusi savo fotoateljė, buvo Helena Bartkevič (Helena Bartkiewicz), antroji – Jadvyga Golč (Jadwiga Golcz). Helenos įmonė gyvavo dar 1878 m. ir padėjo pagrindus Lenkijos moterų fotografių istorijoje.

Jadvyga Golč gimė 1866 m. Lenkijoje Gradove, Kujavijoje (Gradowo na Kujawach) turtingų žemvaldžių šeimoje. Baigusi mokslus Jadvigos Sikorskos pensionate Varšuvoje, pradėjo mokytis piešimo ir tapybos pas Voiciechą Gersoną. Ten susipažino su garsiu Varšuvos fotografu Edvardu Tročevskiu (Edward Troczewski), kuris Jadvygą sudomino fotografija. Jo rekomenduota trejetą metų fotografijos mokėsi ir praktikavosi pas garsiausius to meto fotografus Vienoje ir Paryžiuje. Sugrįžus Varšuvon, tapytojas ir fotografas Pranciškus Eismondas (Franciszek Ejsmond) ją priėmė perfotografuoti meno kūriniams eksponuojamiems nacionalinėje meno galerijoje Zachęta. Neturėdama nuosavos fotoateljė, pasiprašė į E. Tročevskio dirbtuves, esančias Tarnovskių (Tarnowskie) rūmuose Krokuvos priemiesčio g. 42.

Apie 1897 m. Jadvyga iš Edvardo Tročevskio išpirko jo foto ateljė, pervadino savo vardo meno fotografijos įmone. Nuosava fotoateljė buvo priemonė Jadvygos svajonei įgyvendinti – mokyti fotografijos. Pas ją kasmet nemokamai praktikavosi po keletą merginų.

1898 m. griaunant Tarnovskių rūmus, fotoateljė laikinai persikėlė į kitas patalpas Erywańska g. (dabar Kredytowa) 3, kur kartu fotografu, fotografijos teoretiku Stanislovu Šalajum (Stanisław Szalay, 1867–1920) įkūrė įmonę „Golcz i Szalay”, prekiaujančią fotografijos priemonėmis, gyvavusią iki 1905 m.


Tai buvo vienintelė vieta Varšuvoje, kur pirmieji fotografijos meistrai susitikdavo, keisdavosi naujienomis. Jadvyga, kiekvienam, kas tik klausdavo patarimo, kantriai aiškino technikos parametrų principus, apšvietimo pasirinkimą, dalijosi įvairiomis gudrybėmis.


 

1901 m. Tarnovskių rūmų vietoje pastačius viešbutį Bristol, liepos mėn. Jadvyga Golč persikėlė atgal į Krokuvos priemiesčio 42 – viešbučio pastate nuomojo patalpas fotoateljė ir fotoprekių krautuvei, kuri nuo 1905 m. jau nebeminima.


Golč ateljė garsėjo modernumu, čia lankėsi aristokratai, rašytojai, kūrėjai, pav. rašytojas Bolesław Prus, rašytoja Helena Mniszkówna, pianistas, politikas Ignacy Paderewski, dailininkai Wojciech Gerson, Ferdinand Ruszczyc ir daugelis kitų. Ateljė galima buvo ne tik nusifotografuoti, bet ir įsigyti aukštos klasės naujausių fotografijos priemonių, pav. jau 1899 m. iš užsienio buvo parsiųsta spalvotų nuotraukų gaminimo technika, prekiaujama kinematografais.


Fotografė aktyviai dalyvavo socialiniame gyvenime: spaudoje „Tygodnik Ilustrowany“, „Biesiada Literacka“, „Wędrowiec“ publikavo teatro ir organizacijų renginių nuotraukas. Apie 1894–1897 m. kartu su E. Tročevskiu išleido Varšuvos architektūros vaizdų albumą „Vues de Varsovie“. 1898 m. išleido pirmąjį mėnraštį, skirtą fotografijai „Światło“, tais pačiais metais kartu su E. Tročevskiu įkūrė Fotografų palaikymo kasą (Kasa Przezorności i Pomocy dla Fotografów). Buvo viena iš Varšuvos Fotografijos draugijos (Towarzystwo Fotograficzne Warszawskie) įkūrėjų, dvejus metus draugija rinkosi jos patalpose. 1899 m. išleido stambų (299 psl.), išsamų ir modernų vadovėlį „Fotografijos įvadą“.

1900 m. savaitraštyje „Tygodnik Ilustrowany“ paskelbė pirmąjį Varšuvoje profesionalių ir mėgėjiškų fotografijų konkursą, kurio prizai buvo: 1) Fotoaparatas, kainuojantis 75 rublius, 2) Fotoaparatas, kainuojantis 50 rublių, 3) Fotografijos priemonės už 25 rublius.

1901 m. iš konkursui atsiųstų darbų organizavo meninių fotografijų bei kino ir filmo įrangos parodą Varšuvos Rotušėje, kurią aplankė 30 tūkst. lankytojų. Šioje parodoje trys fotografai buvo nominuoti aukso medaliais: J. Golč, St. Trzciński, J. Mieczkowski.

1903 m. Jadvyga Golč buvo išrinkta į dirbančių moterų Kasos savipagalbos komitetą.

Didžiausia jos svajonė buvo įkurti fotografijos mokyklą. Šiai svajonei įgyvendinti paaukojo visas savo jėgas ir santaupas. Mokykla įsikūrė 1906 m. Varšuvoje, Foksal g. 15. Pagalbon pasikvietė kunigą, fotografą Vladimirą Kirchnerį (Włodzimierz Kirchner, 1875–1970), kurio nuotraukas labai kritikavo, tačiau įžvelgė fotografo talentą. Oficialiai Varšuvos aplinkai būtent Vladimiras buvo pristatomas kaip Golč idėjų generatorius ir vykdytojas – fotografijos mokyklos įkūrėjas. Deja, jis buvo nevykęs pedagogas – nekompetentingų V. Kirchnerio sprendimų pasekmė buvo ta, kad Jadvyga Golč neteko viso turto ir po kelių metų, 1913 m., mokyklą teko uždaryti. Tačiau, kad ir per trumpą gyvavimo laiką, mokykla paruošė kelias dešimtis naujų fotografų, daugiausia moterų.

Ateljė pardavė bendradarbiams fotografams W. Dębiński ir Anatoliusz Masłowski, kurie savo signatūroje įrašydavo „Fot. W. Dębiński i A. Masłowski dawniej J. Golcz hotel Bristol Warszawa“.


J. Golč pasitraukė iš visuomenės gyvenimo, 1936 m. vieniša ir visų pamiršta mirė Varšuvoje, Bratska g. 10 (čia gyveno kažkur nuo 1930 metų).

SPĖJU, kad tuo metu, kai Jadvyga glaudėsi E. Tročevskio dirbtuvėse, pas ją galėjo lankytis ir praktikuotis būsima pirmoji Lietuvos fotografė Paulina Mongirdaitė.


Nežinomos merginos protretas
(Kretingos muziejus)

Į viršų...

© J.Klietkutė 2015 | all rights reserved I 15polia@gmail.com