|
|
© Jolanta
Klietkutė, 2002 m.
Fotografė
Paulina Mongirdaitė
(1865-1916?)
Paulina
Mongirdaitė (Paulina Mongird) gimė 1865 metais Raseinių apskrityje,
bajorų Mongirdų šeimoje. Į Palangą atsikėlė gyventi apie 1885
m., kai tėvas centre nupirko du namus.
Paulina buvo išsilavinusi, mokėjo keletą užsienio
kalbų. Mėgo siūti, siuvinėti, piešti. Piešdavo spalvotas miniatiūras su
Palangos vaizdais, dailindavo atminimų albumėlius.
Susidomėjusi fotografija, fotografuoti mokėsi Lenkijoje, Varšuvoje,
viešėdama pas seserį. Iš ten į Palangą atsivežė foto aparatūrą ir apie
1889 metus pajūrio kurorte atsidarė pirmasis fotografijos paviljonas,
kuriame dirbo Paulina Mongirdaitė. Iki tol į Palangą fotografas
atvykdavo iš Telšių, o nuotraukas atsiųsdavo paštu.
XX a. pradžioje moteris fotografė buvo didelė retenybė. Tuo metu
moterys tokio darbo nedirbo nei Rusijoje, nei
Prancūzijoje, nei Amerikoje... Tik Anglijoje tuomet
jau garsėjo D.Kameron (pirmoji fotografė Vokietijoje G.Bak
pradėjo dirbti tik 1909 m.).
Dienos šviesos (stikliniu stogu ir siena) paviljonas buvo pastatytas
prie jos namų sienos, dabartinėje Vytauto gatvėje, šalia vaistinės.
Paulina turėjo kelis fotoaparatus: didelių ir mažesnių, ant trikojų su
juoda užuolaida ant galvos. Paviljone darė daugiausia portretines ir
grupines Palangos, Kretingos, Darbėnų miestelėnų fotografijas. Tačiau
neapsiribojo tik paviljonu, fotografuoti vykdavo į pajūrį, asmeniškai į
namus, lankėsi grafų Tiškevičių Palangos ir Kretingos dvaruose,
fotografavo didikų šeimas, dvarus, Kretingos ir Palangos apylinkes,
poilsiautojus. Fotografė labai puikiai pagaudavo žmonių nuotaikas, namų
aplinką (pav. Sofijos Tiškevičienės nuotraukos), gamtos grožį. Žmonės
ją prisiminė kaip gyvą, judrią moteriškę, mėgstančią kalbėti lenkiškai,
tačiau gana silpnos sveikatos (sirgo džiova ar vėžiu, skundėsi
plaučiais).
Savo fotografijas Paulina Mongirdaitė žymėjo keliais firminiais
ženklais. Daugumos į Kretingos muziejų patekusių XIX a.pab.–XX a.pr.
fotonuotraukų nugarinėje pusėje yra atspaustas kaspino pavidalo
antspaudas su įrašu: Wadwicz Mongird Polangen.
Wadwicz – lenkiškas Žuvų herbo, kurį naudojo bajorų Mongirdų giminė,
pavadinimas.

1907-1915 m. didelio formato fotografijų nugarinėje pusėje sutinkamas
atspaustas įrašas: Zakład artystyczno–fotograficzny Pauliny
Mongird w Połądze (Kurlandja) (t.y. Paulinos Mongirdaitės
meninės fotografijos paviljonas Palangoje, Kuršo gubernijoje).

Labai retai pasitaikantis XIX a.pab.
firminis ženklas, kuriame pavaizduota debesų fone žengianti alegorinė
sparnuota moteris, dešinėje rankoje laikanti teptuką, o kairėje rankoje
iškėlusi paletę su teptukais. Žemiau atspaustas jau minėtas kaspino
pavidalo antspaudas su įrašu: Wadwicz Mongird / Polangen.
Greičiausiai Paulina Mongirdaitė tuo metu dar neturėjo asmeninio
firminio ženklo ir naudojo “neutralų”, ant jo uždėdama savo antspaudą.
XX a. pr. kai kurios portretinės 8.9x5.9 cm formato nuotraukos
užklijuotos ant specialiai pagaminto kartono, kurio apačioje įspaustas
įrašas: Pauline Mongird. Á Polonga, o reverse
puikuojasi puošnus, Otton Fleck litografijoje Varšuvoje spausdintas
firminis ženklas, vaizduojantis debesų, spindulių ir akanto lapų fone
stovinčią alegorinę sparnuotą moterį, priešais kurią – paletė su
teptukais ir fotoaparatas. Žvelgdama į šalia stovintį amūrą, dešine
ranka ji paišo ant popieriaus lapo, o kaire ranka prilaiko amūro
iškeltą fotografijų albumą. Ties viduriu įrašas: Pauline
Mongird; žemiau, po lauro šakele: Á POLONGA Guv.
Kurland.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jo
pradžioje darytų fotografijų apačioje įspaustas įrašas: P.Mongird
Połąga.
Be pomėgio fotografijai, Paulina Mongirdaitė vertėsi ir leidybine
veikla. Grafai Tiškevičiai, pripažinę jos sugebėjimus, užsakė
nufotografuoti Palangos bei Kretingos parkus ir pagaminti albumus. Tai,
matyt, ir paskatino P.Mongirdaitę pradėti fotografuoti Palangą, jos
nuostabią gamtą, pajūrį. Poilsiautojai noriai pirko tokias
fotografijas. 1890 metais Paulina parengė 49 fotografijų albumą
“Kretynga”, kuriame įamžinti Kretingos dvaro pastatai ir parkas,
Palangos ir Kretingos miesteliai bei senosios bažnyčios. Šis albumas
ypač pravertė restauruojant laiko ir žmogaus smarkiai
apnaikintus Kretingos dvaro rūmus ir žiemos sodą. Dabar jis yra
saugomas Lietuvos mokslų akademijos centrinės bibliotekos
retų spaudinių skyriuje. 1912-1914 m. Paulina dar išleido atvirukų su
Kretingos turgaus aikšte, Bajorų pasienio, Palangos ir kitais vaizdais.
Minėto fotografijų albumo kai kurios nuotraukos apačioje žymimos
raidėmis M.P. (rašoma kaip M.T.).
Paulina Mongirdaitė išbandė jėgas ir tuo metu dar tik užgimstančioje
fotožurnalistikoje. Tuomet dar nebuvo įprasta spaudoje nurodyti
fotografijos autoriaus pavardę, todėl pavyko nustatyti tik vieną kitą
mūsų fotožurnalistikos pradininką. Jų tarpe minima ir P.Mongirdaitė.
Originalių fotografijų išliko mažai, tačiau Mongirdaitės gausiai leisti
atvirukai pasklido kolekcijose, o didžiausią ir išsamiausią jų surinko
Henrikas Grinevičius.
Kretingos istorijos muziejaus fonduose iš Paulinos Mongirdaitės
kūrybinio palikimo saugoma 27 fotografijos ir 9 atvirukai.
Fotografijose daugiausia įamžinta Juozapo Tiškevičiaus šeimyna, jo
sūnų, Kretingos grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir Palangos grafo Felikso
Tiškevičiaus šeimos XIX a.pab.–1915 m. atvirukuose užfiksuoti Lietuvos
Didžiųjų kunigaikščių Gedimino ir Kęstučio portretai, grafų Tiškevičių
Kretingos dvaro žiemos sodas ir parkas, Kretingos miesto turgaus aikštė
ir senoji bažnyčia, Rusijos-Vokietijos sienos perėjimo punktas
Kretingoje ties Bajorais ir kt.
Paulina Mongirdaitė mirė apie 1916 metus (tiksli data nežinoma, gal net
apie 1924 m.), palaidota Palangos kapinėse, netoli koplyčios.
Fotografės Paulinos
Mongirdaitės fotografijos ir atvirukai,
saugomi Kretingos muziejaus fonduose
Atvirukas:
Kretynga – Kościoł i Klasztor O.O.Bernardynów
(Kretinga – Bažnyčia ir Vienuolynas T.T. Bernardinų). ~ 1912-1915 m.
Matmenys: 9x13.9 cm. Spalvos: juoda – balta. Eksponato Nr. GEK17619

Kairėje: Sėdinčio vienuolio
pranciškono portretas. Nuotrauka paklijuota ant balto
kartono, kuris nelygiai apkarpytas. XIX a. pab. – XX a. pr.
Matmenys: nuotraukos – 14.6x10.7 cm., kartono – 14.5x10.2 cm. Eksponato
Nr.: GEK21875. Dešinėje: fotografijos reverse esantis antspaudas.
Sofija Tiškevičienė su dukra Klotilda
Elena Ostrovska savo kambaryje Palangoje. ~1915 m.
Nuotrauka paklijuota ant tamsiai rudos spalvos kartono.
Matmenys: nuotraukos – 8.9x13.9 cm.; kartono – 10.7x16.6 cm. Eksponato
Nr. GEK17166

Sofija Tiškevičienė
(~1839-1919). ~1915 m. Nuotrauka priklijuota ant kartono, kurio aversas
tamsios, o reversas - šviesios spalvos. Reverso viršuje pieštuku
įrašyta: Kazia.
Matmenys: nuotraukos – 11.9x16.7 cm, kartono – 23.9x27x9 cm. Eksponato
Nr.: GEK20106

Dešinėje: Kretingos grafo Aleksandro
Tiškevičiaus (1864-1945) portretas. Nuotrauka paklijuota
ant balto kartono. Fotografijos averse po nuotrauka aukso spalvos
įrašas: kairėje – Pauline Mongird; dešinėje – Á
Polonga. XX a.pr.
Matmenys: nuotraukos – 9x6.1 cm., kartono – 10.8x6.7 cm. Eksponato Nr.
GEK20185-86.
Kairėje: Fotografijos reverse žalios spalvos
firminis ženklas: debesų, spindulių ir akanto lapų fone stovinti
alegorinė sparnuota moteris, priešais kurią – paletė su teptukais ir
fotoaparatas. Žvelgdama į šalia stovintį amūrą, dešine ranka ji paišo
ant popieriaus lapo, o kaire ranka prilaiko amūro iškeltą fotografijų
albumą. Ties viduriu įrašas: Pauline Mongird;
žemiau, po lauro šakele: Á POLONGA Guv. Kurland.

Sofija
Tiškevičienė (~1839-1919 m.) su vaikaičiais
Palangos rūmuose. Nuotrauka paklijuota ant nelygiai
apkarpyto žalios spalvos kartono. 1907 m.
Matmenys: nuotraukos – 16.7x22.7 cm.; kartono – 20x25.9 cm. Eksponato
Nr. GEK20106

Fotografijos
reverse esantis antspaudas.
Dešinėje: Kunigo portretas.
Nuotrauka paklijuota ant balto kartono. Apačioje, stilizuoto ornamento
fone kaspinas su užrašu: VISIT PORTRAIT. XIX a.
pab. – XX a. pr.
Matmenys: nuotraukos – 8.9x5.9 cm; kartono – 10.7x6.5 cm. Eksponato
Nr.: GEK20185-38
Kairėje: Fotografijos reverse pavaizduota debesų fone žengianti
alegorinė sparnuota moteris, dešinėje rankoje laikanti teptuką, o
kairėje rankoje iškėlusi paletę su teptukais. Žemiau atspaustas kaspino
pavidalo kaspinas su įrašu: Wadwicz Mongird / Polangen.

Atvirukas:
Turgavietė Kretingo. Torg w Kretyndze.
Aikštės rytinės dalies vaizdas iš šiaurės vakarinio kampo. ~ 1910-1915
m.
Matmenys: 9x13.7 cm. Spalvos: balta, juoda. Eksponato Nr.: IF57

Atvirukas. Granica w Kretyndze.
Rusijos – Vokietijos sienos perėjimo punktas Kretingos kaime ties
Bajorais, prie Kretingos-Klaipėdos kelio. 1910-1915 m.
Matmenys: 8.9x13.8 cm. Spalvos: balta, juoda. Eksponato Nr. IF72
Jolantos Klietkutės asmeninio archyvo
nuotrauka:

Nežinomo
jaunuolio portretas. Nuotrauka gauta dovanų iš Kretingos
Pranciškonų vienuolyno. Paklijuota ant balto kartono.
Fotografijos averse po nuotrauka aukso spalvos įrašas: kairėje – Pauline
Mongird; dešinėje – Á Polonga.
Manau, kad ji gali būti
XX a. pr., nes paklijuota ant tokio pat firminio ženklo, kaip ir grafo
Tiškevičiaus portretas, esantis Kretingos muziejaus archyve.
Matmenys: nuotraukos – 9x6.1 cm., kartono – 10.8x6.7 cm.
Fotografijos reverse yra ranka rašytas tekstas, kurio
įskaityti jau nebeįmanoma.
P.S. Šis straipsnis (kiek sutrumpintas) buvo
spaudoje:
Vos ne asmeninė grafų
Tiškevičių fotografė. "Vyzdys", 2002 m., Nr. 1, psl.21.
Šaltiniai:
Kretingos muziejaus sukaupta medžiaga
V.Juodakis. Lietuvos fotografijos istorija 1854-1940 m. Vilnius:
Austėja, 1996.
Dar šiek tiek apie Pauliną Mongirdaitę galima
pasiskaityti: Palangos gintaro
muziejaus svetainėje.
Į viršų...
|
 |