© Medžiagą surinko ir dėstė br. Carlo Bertagnin ofm
(čia pateikta medžiaga autoriaus neperžiūrėta)
Iš italų kalbos vertė br. Paulius Vaineikis ofm

Buvimas krikščionimi nėra tik faktas liečiantis atskirą individą. Tačiau apie dvasinį gyvenimą dažnai mąstome individualistiniais terminais. Šiandien mus moko turėti savo asmenines idėjas, reikšti savo asmenines nuomones, eiti kiekvienam savo asmeniniais keliais. Vakarų mokymas akcentuoja nepriklausomo asmens vystymąsi, dėl to dažnai kituose pradedame matyti patarėjus, vadovus, draugus, o nepastebime savo tikėjimo namiškių. Taip pat bendravime su Dievu, mąstau apie savo tikėjimą, savo viltį savo meilę, o ne apie mūsų tikėjimą, mūsų viltį ir mūsų meilę. Man rūpi savas, asmeninis maldos gyvenimas, mąstau apie savo ateitį apie gėrį kurį padariau, ar kurio nepadariau.

Šventosios Dvasios Nužengimo ikona mane kviečia atminti, kad gyvenimas Dvasioje iš esmės yra gyvenimas bendruomenėje. Tai jau žinojau savo intelektualiniame lygmenyje, bet šios ikonos dėka toks pažinimas gali pereiti iš proto lygmens į širdį.

Dievas apreiškia dieviškos meilės pilnatvę suvienytoje bendruomenėje, tapdamas pirminiu gerosios naujienos skelbimo šaltiniu. Jis keičia požiūrį į save ir į pasaulį. Kalbama jau ne apie savo dvasinio gyvenimo vystymą, tam, kad juo dalintumėmės su kitais, o apie tikėjimo bendruomenės atradimą, kurion nužengia ir gyvena Dievo Dvasia, idant būtų nešama į pasaulį. Dvasinis gyvenimas nėra atskirtas nuo bendruomeninio, bet priklausome Dievui ir vienas kitam.

Šioje ikonoje išskiriame tris pagrindinius aspektus: Dievas Sekminėse apsireiškia, kaip

1) „Dievas - viduje“. Šis „Dievas - viduje“ iš vienovės ir įvairovės tveria naują

2) tikėjimo bendruomenę. Iš tokios bendruomenės po pasaulį gali pasklisti

3) pasaulį išsilaisvinanti žinia.

Dievas viduje

Tai, kas mane pirmiausia paliečia šioje ikonoje - ramybė. Dvylika asmenų: apaštalai ir evangelistai susėdę pusračiu, savo rimtimi skleidžia tvarką, ramybę ir didybę, tai akcentuoja ir ikonos simetrija. Si ramybė atrodo kontrastinga palyginus su Apaštalų darbų knygos pasakojimu (palyg. Apd 2, 1-13): ūžesys iš dangaus, smarkus vėjas, ugnies liežuviai, kalbėjimas įvairiomis kalbomis, sumaištis ir nuostaba, galiausiai, kai kurių teigimas, kad apaštalai girti... Mūsų ikonoje to nėra. Nėra garsų, žodžių, kalbančių mokinių, sukrėstos minios, ugnies liežuvių. Vien tik spinduliai, besiskverbiantys iš dangaus. Štai čia ir įžvelgiame tą ramumą, darną ir tvarką.

Gal tapant ikoną buvo pamiršta tai, kas ten vyko? Anaiptol. Buvo norėta atvaizduoti gilesnę Sekminių reikšmę, labiau pabrėžti vidinį įvykį nei biblinį epizodą. Ši ikona atskleidžia tiesą, kad Dievas išpildo savo vidinio, trejybinio gyvenimo apreiškimą. Jis įkvepia mums savo dvasios ir tokiu būdu tampa Dievu viduje.

Senajame Testamente Dievas apsireiškė, kaip Dievas mums, kuris mus išlaisvina iš vergovės ir įveda į pažadėtąją Žemę. Jėzaus Nazariečio gyvenime jis tampa Dievu su mumis. Sekminėmis Dievas apsireiškia, kaip Dievas mūsų viduje, kuris mus įgalina kvėpuoti dievišku gyvenimu. Sekminės išpildo Dievo, kaip Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios apsireiškimą ir kviečia mus pilnai dalyvauti jų vidiniame gyvenime. Jis nėra vien tik Dievas mums, Dievas su mumis, bet taip pat ir Dievas mumyse.

Sekminių ikona mus patraukia egzistencialiai savo Dievo apsireiškimo paslaptimi. Apaštalų ir evangelistų tarpusavio susitelkimo būdas atskleidžia Dievo buvimą mūsų viduje. Erdvė centre, tarp Petro ir Pauliaus figūrų, taip pat, kaip ir erdvė sukurta kitų personažų puslankiu, parodo naują vidinę erdvę, kurioje esti Dvasia. Jėzaus nėra, Jis prisikėlė. Tačiau jo nebuvimas nėra tuštuma, tai irgi erdvė, per Kurią gali ateiti Dvasia. Pats Jėzus yra pasakęs: "Jums geriau, kad aš iškeliausiu, nes jei neiškeliausiu, pas jus neateis Globėjas (Dvasia), o nukeliavęs aš jums Jį atsiųsiu. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę."

Tai reiškia, kad naujas gyvenimas pradėtas su Dvasios atėjimi: yra išgyvenamas tiesos pilnatvėje, t.y. visiškame intymume su Dievu ir jo gyvenimu.

Dvylika viršutinės ikonos dalies spindulių vaizduoja Dvasios, kurią gauna mokiniai, pilnatvę. Baigėsi sumaišties, nesupratimo, netikėjimo ir baimės laikas. Dabar Dievas gyvena savo mokiniuose ir juos pripildo viltimi, drąsa, pasitikėjimu. Dvasios dėka jie gali ištarti "Jėzus yra Viešpats" (1 Kor 12, 3) ir šaukti "Aba Tėve" (Gal 4, 7). Dvasia pataria ką sakyti ir siūlo išminties įvairiems sprendimams. Dvasia taip pat suteikia galią tęsti Kristaus nuodėmių atleidimo misiją (Jn 20, 23) ir nešti Gerąją Naujieną visiems žmonėms (Mk 16, 20).

Sekminių ikonos ramybė ir ramuma išreiškia Dvasios duotą gyvenimą: dieviškos meilės gyvenimą, išgyvenimą ta pačia Dvasia, kurioje gyveno Kristus. Todėl nebegyvename mes, bet pats Kristus, Dievas gyvena mumyse.

Tikėjimo bendruomenė

Dvasia, glūdinti mumyse, Dievo meilės Dvasia, gyvojo Kristaus Dvasia yra Šventoji Dvasia, kuri kuria naują bendruomenę tarp tų, kurie tiki. Tai antras dvasinio gyvenimo aspektas, kurį išreiškia ikona. Joje vaizduojama bendruomenė sukrečia. Gyvename didelės vienatvės laike ir dažnai mąstome apie bendruomenę, kaip apie vietą kurioje galime save išreikšti be jokios baimės, kurioje pažįstame vieni kitus per artimus ir nuolatinius ryšius. Kaip tokios bendruomenės trokštame! Tai gyvas, mūsų svajonėse esantis idealas, tačiau jį sunku realizuoti kasdieninėje mūsų gyvenimo realybėje.

Šventosios Dvasios nužengimas mums pristato skirtingą bendruomenės modelį, kuris neneigia tarpasmeninių santykių, bet kuriame pagrindinė veikėja yra Ji. Ikona pirmiausia mums sako, kad bendruomenė visų pirma yra Dvasios dovana, ji nėra grindžiama vienas kito pakantumu, draugyste ar bendrais interesais. Bendruomenė egzistuoja todėl, kad turime širdį uždegtą ta pačia dieviška ugnimi, todėl, kad buvome apgaubti tos pačios dieviškos meilės. Dievas viduje mus įveda į tarpusavio Komuniją ir šitaip mus suvienija. Tai žinia, kuri ne tik; mus guodžia, bet ir kreipiasi, nes susiduria su mūsų nepajėgumu išsigydyti savo negalias mums vieniems beieškant sprendimų.

Ikonoje pavaizduotų Dvylika mokinių sudaro tobulą šeimą. Jų vienybę stiprina atvirkštinė perspektyva, palaipsniui "išdidinanti" figūras artėjant prie ikonos. Jie formuoja vieną kūną jungiamą vienos dvasios. Tačiau jie nežvelgia vienas į kitą nesikalba tarpusavyje, nesąveikauja. Jie kartu klausosi Dievo viduje. Jų nejungia bendri bruožai, jie visi skirtingi ir visi savaip ypatingi. Kairėje matome Petrą, Matą Luką Andriejų, Baltramiejų ir Tomą. Dešinėje - Paulių, Joną Morkų, Simoną Jokūbą ir Pilypą. Tai, kas juos suvienija, yra iš aukšto besileidžiantys Dvasios spinduliai. Ši Dvasia atvėrė jų širdis ir davė suprasti iš Jėzaus gautą žodį. Tai paaiškina, kodėl Paulius ir keturi evangelistai rankose laiko knygas: Pauliaus laiškai kartu su keturiomis Evangelijomis sudaro Naujojo Testamento pagrindą.

Kiti rankose laiko ritinius, kaip pamokslavimo simbolį. Dievo žodis, kurį jie gavo kaip bendrą dovaną ir kaip misiją, juos suriša į tikėjimo bendruomenę, tai yra Bažnyčios paslaptis. Bažnyčia yra ir vienovė ir Įvairovė, vienovė įvairovėje. Kiekvienas iš dvylikos yra unikalus asmuo su savo ypatybėmis: plaukai, akys, judesiai, gestai mums suteikia galimybę atskirti ir atsiminti kiekvieną jų ypatingu būdu. Čia mums pagelbsti ir spalvos: visi apdarai yra skirtingi ir kartu kuria harmoniją: jokia spalva neužgožia kitos, net jei yra kontrastų. Visi jie savaip pasakoja istoriją.

Paulius sėdi ištiesęs nugarą išrodo griežtas ir protingas. Petras atrodo labiau linkęs klausyti. Jonas palenkia galvą lyg siūlydamas draugystę. Matas ir Morkus trokšta viską paaiškinti. Taip ir kiti, kiekvienas savaip. Juo labiau priartėjame, tuo labiau įžvelgiame skirtumus, bet jei šiek tiek atsitraukiame, vėl matome vieną bendruomenę, vieną kūną apjungtą Viešpaties Jėzaus Dvasia.

Išlaisvinti pasaulį

Dievo viduje, tai yra Šventosios Dvasios suformuota tikėjimo šeima nėra sukurta vien sau pačiai, tam, kad gera būti kartu. Ji yra sušaukta tam, kad būtų siunčiama į pasaulį. Tai yra trečias dvasinio gyvenimo aspektas, kurį išreiškia ši ikona. Kristaus Dvasia mus apjungė viename kūne, idant siųstų mus į pasaulį nešti visiems žmonėms atpirkimo, atlikto per jo mirtį ir prisikėlimą, vaisius.

Pirmųjų Sekminių ikonų centre, po Dvylikos būdavo vaizduojamos tos pasaulio tautos, kurios laukė atpirkimo. Vėliau, kad būtų išlaikyta vaizdavimo ramybė, tautas iškviesdavo imperatorius (gr. basileus), kuris buvo visų tautų išeities taškas. Tačiau personažas nevaizduoja vien tik tautų, čia vaizduojama visa kūrinija. Todėl jis nurodomas kaip Visata. Tokia figūra išreiškia pasaulio išlaisvinimo reikšmę.

Sekminės nėra graži atpirkimo istorijos pabaiga. Sekminės reiškia misijos eiti į pasaulį, žmonių mokymo, jų krikštijimo vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios, mokant juos laikytis viso to, ką Jėzus yra įsakęs, pradžia (plg. Mt 28, 19-20). Ta pati Dvasia, kuri sujungia Jėzaus mokinius tikėjimo bendruomenėn, juos siunčia į pasaulį išlaisvinti tuos, kurie gyvena tamsybėse ir mirties šešėliuose (plg. Lk 1, 79) - juodos gelmės vaizdinys. Visatoje, visos tautos gauna mokymo, kurį vaizduoja dvylika ritinių, esančių išilginėje drobėje, šviesą. Taigi, ikona išreiškia mūsų pakvietimą kviečia veikti, kviečia į išlaisvinimą Ritiniai ir knygos dvylikos rankose neturi būti laikomos sau, jas reikia įdėti į visų laikų ir visų vietų žmonių rankas, idant jie taptų naujojo, Dvasios atnešto gyvenimo dalininkais.

Mąstant apie mūsų šalių materializmą, apie Afrikos, Lotynų Amerikos skurdą, apie smurtą Artimuosiuose Rytuose, Airijoje, Centrinėje Amerikoje, jei mąstau apie kalinamuosius, apie negalios ištiktuosius, apie vienišus ir apleistus ligonius, apie jaunimą, kuris neturi galimybės studijuoti, apie valkatas, kurie miršta vieni. Jei mąstau apie visus tuos, kurie yra sugraudinti, nuliūdę, pilni baimės, nevilties, tuomet paržvelgiu visus jų veidus tos Visatos veide, kuris yra nugrimzdęs į tamsybes ir kuris laukia šviesos. Ši figūra mums kalba apie karą, vis dar tebesantį mūsų planetoje ir ją tebesekinantį. Visatos figūra čia turi būti, kad mums pasakytų, kad Šventoji Dvasia nužengia į pasaulį, kuriam vis labiau reikia išlaisvinimo. O to išlaisvinimo negali atnešti pavieniai individai. Tai gali padaryti Dievo, jo Dvasios suformuota bendruomenė. Bendruomenė, galinti kovoti už taiką ir teisingumą tikėjimo ginklais, net jeigu ją sudaro ir trapūs žmonės, kurių galimybės ribotos. Šioje bendruomenėje ir per ją veikia Dvasia, kuri įkvepia jėgų ir vilties.

Pabaiga

Sekminių ikona parodo naują tikėjimo bendruomenę, suformuotą Dievo Dvasios, kuri gyvena mūsų širdyse ir patiki misiją išlaisvinti įkalintą pasaulį. Ši ikona suvienija maldą ir tarnystę, kontempliaciją ir veiksmą, ramybę Dvasioje ir siuntimą į neramų pasaulį.

Ikona skelbia, kad bendruomenė yra centrinė ir saugi vieta, kurioje gyvenama, iš kurios atsiranda poreikis išlaisvinti pasaulį. Rytų Bažnyčioje per Sekmines yra išstatoma ši arba Švč. Trejybės ikona, nes su Sekminėmis pilnai pasireiškia Dievo Vienybė ir Trejybė. Darnus dvylikos ratas yra lyg Svč. Trejybės ikonos apskritimo harmonijos atspindys. Bažnyčios paslaptis ir Dievo vidinio gyvenimo apreiškimo paslaptis negali būti atskirtos. Dievas yra Vienas Trejybėje, todėl Jo suformuota bendruomenė yra vienovė įvairovėje. Dievas yra nusidalijanti meilė, ir tikinčiųjų bendruomenė yra gauta meilė, kuria turi būti dalijamasi. Bažnyčia - nėra vien žmogiška organizacija, bet ir artimai sujungta su Dievo paslaptimi institucija. Kaip skamba vienos senos maldos žodžiai: "Pagal nedalomos ir išskirtos Trejybės panašumą, buvo sutvertas naujas kūrinys, šventoji Bažnyčia, vienalypė savo esme, bet daugialypė asmenimis, jos galva yra Kristus, o nariai - angelai, pranašai, apaštalai, kankiniai ir visi esantys tikėjime."

Tai trejybinė Bažnyčios vizija, duodanti mums suprasti broliškos meilės jausmą. Tai ne kas kita kaip ta pati Dieve esanti ir mums duota Meilė- Šventoji Dvasia. Sekminių metu Jėzus siunčia Šventąją Dvasią, Meilės Dvasią, kuria Tėvas ir Sūnus vienas kitą myli pagimdydami šeimą pagal dieviško gyvenimo panašumą. Pabuvus prie šios ikonos, pasimeldus, galime atrasti Vieno ir Trejybėje esančio Dievo apreiškimo jausmą, mūsų tikėjimo jausmą ir mūsų pašaukimo jausmą. Dievas viduje tai tikėjimo bendruomenė skirta išlaisvinti pasauliui!