Jeigu susidomėjote savo giminės istorija ir nutarėte surinkti kuo daugiau informacijos,

šiame skyriuje pabandysiu glaustai aprašyti koks darbas jūsų laukia.

Šeimos praeities narpliojimas yra nepaprastai intriguojantis užsiėmimas. Reikia žinoti, kad pradedant genealoginį šeimos istorijos tyrimą negalime numatyti, kur jis nuves, nes pradedame nuo žinomų mums dalykų ir faktų, o einame ir dažnai patenkame į niekada netyrinėtą sritį. Štai tada ir kyla azartas ieškoti toliau.

Be to, giminės istorijos žinių troškimas turi dar vieną privalumą: suteikia galimybę palikti savo palikuoniams tai, kas galėtų būti pasmerkta pražūti amžiams.

Pirmasis etapas tai savo artimiausių giminių – brolių, seserų, tėvų, senelių – vardų, pavardžių, gimimo datų, gimimo vietovių, gyvenamų vietovių, įdomių gyvenimo nutikimų, istorijų surašymas. Reikia išsiaiškinti kokie žmonės nufotografuoti šeimos albumuose saugomose senose nuotraukose.

Tėvus išklausinėkime jų gyvenimo istorijų, kas buvo jų tėvai, kokios jų pavardės (moterų – mergautinės), kurioje parapijoje jie tuokėsi, krikštijo vaikus, kur palaidoti seneliai.

Peržiūrėkime šeimos ir visos giminės dokumentus – gimimo, krikšto, santuokos, mirties liudijimus, pasus, nuosavybės dokumentus, darbo sutartis/knygeles, dienoraščius, nuoraukas. Šie dokumentai gali suteikti daug papildomos informacijos.

Pasikalbėkime su visais šeimos nariais. Pradėkime nuo vyriausiųjų (dažnai girdžiu frazę: „kaip gaila, kad neklausinėjau močiutės ar senelio, kol jie buvo gyvi...“). Užsirašykime viską, ką jie pasakoja. Kartais ir nereikšmingos pastabos, vėliau yra labai svarbios.

Nuvykime į gimtąsias giminės vietas. Aplankykime giminaičius ir paklausinėkime jų apie savo giminę. Daug naudingos informacijos gali būti tėvų gimtinėje esančiose bažnytinėse knygose (kartais net į archyvą vykti nereikia).

Aplankykite šeimos ir giminių kapines. Apžiūrėkite šalia esančius kapus, galbūt rasite  tolimų giminių užrašų.

Panaršykime internete. Tereikia www.google.lt paieškoje įvesti savo pavardę (tėvo, mamos mergautinę, galima pabandyti įvesti įvairiais linksniais).

Verta aplankyti interneto puslapius, skirtus genealogijai.  Išsamiau apie šį etapą galite pasiskaityti Lietuvos genealogijos užsienyje svetainėje.

Visą surinktą informaciją surašykite pažymėdami kur, kada ir ką radote. Tai labai svarbu dirbant su knygomis, archyvuose ar internete. Knygos, mikrofilmai, skaitmeniniai dokumentai turi savo žymėjimus, būtinai reikia susirašyti: dokumento pavadinimą, metus, fondą, puslapį. Kitaip neišvengsite painiavos, o dokumentų juk vis daugės...

Antrasis etapas – ilgas ir kruopštus darbas archyvuose.

Pasai ir pasų išdavimui gyventojų pristatyti dokumentai, gimimo liudijimai ir pan. taip pat ir nuotraukos yra saugomos Lietuvos valstybės centriname archyve (O. Milašiausg. 34) Vilniuje. Vienų apskričių geriau išlikę (pav.Telšių ir Šiaulių, Vilniaus ) kitų – pav. Kretingos, Kėdainių ir kt. prasčiau.
Geras fondas su pavardžių rodykle – Telšių pasų stalas, arba apskričių viršininkų fondai.

Bažnytiniai krikštų, santuokų, laidotuvių metrikai saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA). Lietuvos archyve išsaugotų bažnytinių knygų sąrašas nuo 1865 m. iki 1915 m.

Lietuvos archyvų departamentas numatė suskaitmeninti Romos Katalikų bažnytines gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygas (1599–1907 m.) – 240 900 puslapių. Jau suskaitmenintų dokumentų sąrašą galite peržiūrėti nuspaudę šią nuorodą... 

Ieškant reikiamų metrikų http://www.epaveldas.lt eiti į „išplėstinę paiešką“. „Pavadinimo“ skiltyje įvesti norimo miestelio pavadinimą kilmininko linksniu, pvz.: Vilniaus, Kernavės, Telšių, Joniškio ir pan., nuimti varneles nuo bibliotekų bei muziejų, palikti tik archyvus.

Vilniaus bažnytinės provincijos archyvų dokumentų ir knygų metaduomenų informacinė sistema BARIS.

Elektroninio archyvo informacinė sistema – joje galima surasti kokie dokumentai kur yra, kokia jų būklė ir fondų numeriai.

Daugiau sąrašų yra Lietuvos Genealogų draugijos svetainėje.

Jei vis dėlto internete reikiamų suskaitmenintų dokumentų neradote, teks apsilankyti archyve

adresas: Gerosios Vilties g. 10, Vilnius.

               skaityklos tel.:  8 5 213 7485; internetinė svetainė .

Archyvas genealoginių tyrimų neatlieka.

Archyvas saugomų dokumentų pagrindu, įstaigoms ir asmenims pageidaujant, išduoda archyvo pažymas dėl asmenų gimimo, santuokos ir mirties fakto patvirtinimo.

Kompiuterinės duomenų bazės archyve nėra. Nėra ir visais laikais Lietuvoje gimusių, susituokusių ar mirusių asmenų abėcėlinių sąrašų. Todėl įstaigos ir asmenys, norintys gauti archyvo pažymą, prašyme privalo nurodyti ieškomo asmens vardą, pavardę, tėvo vardą, jo gimimo, santuokos ar mirties metus ir vietą (kaimą, miestą). Prašyme būtina nurodyti ieškomo asmens tikybą (laikotarpis iki 1940). Prašymų formos.

Prašymai priimami archyve, 6-ame kabinete. Taip pat prašymai gali būti siunčiami paštu.

Archyvo teikiamos dokumentų paieškos, tyrimo ir kopijavimo paslaugos yra mokamos pagal Valstybinių archyvų mokamų paslaugų kainoraštį:

	per 5 darbo d.	per 10 d.d.	eilės tvarka
apie išsilavinimą, darbo stažą, gautą darbo užmokestį (užsakymo laikotarpis iki 10 metų), šeimos sudėtį, gyvenamą vietą, pilietybę, ištrėmimą, įtraukimą į tremiamų sąrašus, priverstinį perkėlimą, išvežimą priverstiniams darbams, teistumą, įkalinimą	37-43 Lt	22-32 Lt	15-21 Lt
Bažnytinius metrikus ir civilinės būklės aktus:
XX-XXI a. knygose (paieškos ribos 5 metai)	43 Lt.	32 Lt.	21 Lt.
XIX-XVIII a. knygose (paieškos ribos 5 metai)	64 Lt.	48Lt.	32 Lt.

Tačiau, jeigu apsisprendėte patys atlikti tyrimą – keliaukime į archyvo skaityklą.

Skaityklos darbo laikas: I-IV  8:30-16:30 val.,
                                      V      8:30-15:00 val.
                                      skaitykla nedirba paskutines dvi kiekvieno mėnesio darbo dienas.

Su archyve saugomais dokumentais tyrinėtojai gali susipažinti archyvo dokumentų (21 darbo vieta) ir mikrofilmų (12 darbo vietų) skaityklose.

Dokumentų paieškai skaitytojai gali naudotis fondų kartoteka, fondų apyrašais, katalogais, vardinėmis, geografinėmis bei teminėmis-dalykinėmis rodyklėmis. Skaityklų darbuotojai tyrinėtojams suteikia išsamią informaciją. 1990 m. buvo išleistas LVIA fondų žinynas.

Verta žinoti, kad:

• Apsilankymas, skaitytojo pažymėjimas ir bylų išdavimas šiuo metu yra nemokamas.
• Bažnytinės knygos archyve yra TIK iki 1938 metų. Vėlesnių įrašų teks klausti metrikacijoje (Kalinausko g.21, Vilnius).
• Dabar archyvinėms byloms su asmens duomenimis nustatytas 100 metų apribojimo terminas. T.y. 1936 metų metrikų knygas lankytojai galės pažiūrėti tik 2036 metais. Šiandien galima peržiūrėti bylas iki 1911 metų.
• Neišduodamos suplyšusios bylos. Jų sąrašas yra skaitykloje ant stalo.
• Kai kurios bylos jau yra sukeltos į mikrofilmus. Mikrofilmus taip pat galima užsakyti skaitykloje, tik peržiūrai teks pereiti į kitą salę.
• Mikrofilmai išduodami praėjus 2 valandoms nuo užsakymo priėmimo.
• Vienam kartui galima užsisakyti iki 10 bylų (saugojimo vienetų).
• Knygų užsakymas yra išduodamas tik praėjus 2 (dviem) paroms nuo priėmimo (stengiamasi atnešti kitą dieną tą pat valandą, bet jei yra labai daug užsakymų, tenka laukti 2 paras).
• Santuokos dokumentai yra patys svarbiausi, tai yra jungiamoji kartų grandis, nes būtent šiuose dokumentuose nuo 1828 m. iki šių dienų yra surašomi kiekvieno iš jaunųjų tėvų vardai ir pavardės (motinos – mergautinė).
• Santuoka dažniausiai vykdavo jaunosios parapijoje.

Atvykus primą kartą į skaityklą su savimi reikia turėti pasą. Gausite skaitytojo pažymėjimą, kuris galios iki naujųjų metų.

Nepavykus informacijos rasti metrikuose, galima ieškoti gyventojų surašymo fonduose. Fondų sąrašas yra skaitykloje, šalia užsakymų blankų.

Taigi, pradedant darbą būtina žinoti: parapiją bei apytikslius metus, kuriuose tikimės rasti duomenis apie asmenis, kuriuos žinome iš senelių pasakojimų ar dokumentų. Kuo tiksliau žinome vietą ir metus, tuo greičiau rasime mus dominančią informaciją.

Pirmą kartą atvykę susirasime tik bylas, kuriose galima tikėtis rasti jus dominančią informaciją.

Pirmiausia reikia susirasti jums reikiamos parapijos fondų aprašų numerius (segtuvas su parapijų sąrašais yra ant stalo prie užsakymų). Pav. radau, kad Verkių parapijos metrikai yra 604 fonde keliuose aprašuose.

Skaityklos galinėje sienoje yra spintos su fondų aprašų numerių knygomis. Susiradę reikiamą (pav.604.20) knygą ieškome reikiamos parapijos lapo ir tikriname ar šiame fondo apraše yra mus dominanti data.

Pateikiu 604 fondo 20 aprašo (Verkių parapijos) lapo dalį. Matome, kad šiame apraše yra gimimo, santuokos ir mirties metrikai. Pirmajame stulpelyje yra gimimo/santuokos/mirties metai, antrame stulpelyje – saugojimo vieneto (bylos) numeris. Jei šiame apraše nerandame mus dominančios datos, ieškome koks dar saugojimo vieneto numeris ir fondas parašytas prie parapijos pavadinimo (segtuve ant stalo prie užsakymų).

Šiek tiek fondų aprašų sąrašų esu nusikopijavusi. Gal kam pravers ir nebereikės gaišti laiko archyve:

• Ašmenos Romos katalikų bažnyčia 1797-1801 m.
• Rodūnios bažnyčia 1791-1801 m.
• Raseinių bažnyčia 1794-1810 m., 1811-1829 m., 1830-1848 m., 1849-1864 m., 1865-1901 m., 1902-1915 m., atskirai dar yra 1875, 1877, 1884, 1898, 1913 m.
• Tauragės bažnyčia 1865-1899 m., 1900-1915 m.
• Skaudvilės bažnyčia 1865-1899 m., 1900-1915 m.
• Šilalės bažnyčia 1865-1875 m.
• Sudervės bažnyčia 1819-1842 m., 1834-1853 m., 1843-1847 m., 1877-1903 m., 1904-1915 m.
• Maišiagalos bažnyčia 1849-1877 m., 1878-1904 m., 1905-1915 m.
• Vilniaus Verkių Kalvarijų bažnyčia 1798-1842 m., 1848-1870 m., 1871-1895 m., 1896-1912 m., 1913-1915 m.

Jei radome mus dominančią datą, užsakymo lape (jie yra ant stalo) tiksliai užpildome visas grafas, ypač: fondo numerį (šiuo atveju 604), aprašo numerį (šiuo atveju 20), ir saugojimo vieneto numerį (pav. jei norime gauti 1849 metų krikštus – rašome 63).

Pastaba: jei žinote gimimo datą, verta užsakyti dar vieną vėlesnių metų knygą. Gali būti, kad kūdikį krikštijo kitais metais.

Užsakymo blanką paduodate skaityklos darbuotojai ir esate laisvi 2 paras!

Atėję į skaityklą antrą kartą gausite užsakytas bylas. Sėkmės jums paieškose.

Susiradę reikiamą įrašą ir jį nusirašę, nepamirškime pasižymėti kur jį radote (jei kartais ką reiktų patikslinti ar įrodyti – visada žinosite kur to įrašo ieškoti). Pav. mano užrašai: „1835 m. gegužės 12 d. Verkių parapijos bažnyčioje pakrikštytas JAN ŽUKOWSKI, gimęs 1835 m. gegužės 4 d. Tėvai valstiečiai JUZEF ŽUKOWSKI ir ANNA STANKEVICZ iš Zadvorancų kaimo. Krikšto tėvai: Macej Minkevič su mergina Rozalija Stankevič. LVIA // f.604, ap.34, saug.vnt.51, p.346, įr.nr.52 (įrašas lenkų kalba)“.

Bažnytiniai dokumentai buvo rašomi trimis kalbomis:

                nuo 1849 iki 1920 m. – rusų kalba;

                nuo 1828 iki 1848 m. – lenkų kalba;

                iki 1827 imtinai – lotynų kalba.

Krikšto metrikai lenkų kalba ir vertimas į lietuvių kalbą:

Ž u k o w s k i c h

52

4

12

Ru~ (roku) 1835 m-ca Maja dnia 12 w Kosciele parafialnym Werkowskim oo.Dominikanow ochrzczono z wody i ss. olejów niemowle imieniem Jan od o. Piora Maciejewskiego kaznodzieji.

pracowitych Jozefa i Anny z Stankiewiczow Žukowskich slubnych Rodzicow syn dnia 4 tegoż m-ca w tej parafii narodzony w zaścianku Zadworance.

Trzymali do Chrztu pracowici Maciej Mikulewicz z Rozalią Stankiewiczowną panną.

Ž u k o v s k i ų	Nr.	Datos Gimimo	Krikšto	Kada? kur? kas ir nuo ko? vandeniu ar taip pat šv.Aliejais pakrikštytas?	Kokių tėvų? kada ir kur, t.y.: kurioje parapijoje gimė?	Kas laikė prie Krikšto? t.y.: kas buvo krikšto tėvais ir kas asistavo?
	52	4	12	1835 metų („ru“ su bangele lenk. tekste - yra sutrumpintas žodis „roku“ - metų) gegužės mėnesio 12 d. Verkių parapijinėje tėvų Domininkonų bažnyčioje pakrikštytas vandeniu ir šv.aliejais kūdikis vardu Jan (Jonas). Krikštijo kunigas Petras Maciejovskis.	valstiečiai Juozapas ir Ana iš Stankevičių Žukovskių sutuoktinių tėvų sūnus gimęs 4-tą to paties mėnesio dieną Zadvorancų kaime.	Krikštui laikė valstiečiai Motiejus Mikulevičius ir Rozalija Stankevič, netekėjusi.

Jeigu norite padėti išlaikyti šią svetainę (serverio paslaugos metams - 250 Lt)  ar atsidėkoti už informaciją - mielai priimsiu jūsų aukas: 
banko sąskaita LT717300010084311275, Jolanta Peleckienė