Ikonografijos skriptai
Jėzaus ikona
Švenčių ikonos
Dievo Motinos ikonos
   Aušros vartų
   Chersono/Kaspero
   Čenstachavos
   Igorio
   Ivero
   Konevskaja
   Neišsenkanti taurė
   Meilingoji
   Užmigimas
Angelai
Šventieji
Jolantos tapytos
Nuorodos

Chersono Dievo Motinos ikona
(Efezo, Koršunskaja, Kasperovskaja)


Ikonos šventė spalio 9/22 dieną.

Šiam ikonos tipui būdinga, kad Marija ir kūdikėlis glaudžiasi skruostais. Marija turi Odigitrijos (nurodančios kelią) gestą. Kūdikis viena rankute laiko Rašto ritinį, o kita – įsikabinęs mamos veliumą. Tačiau joje yra ir Tenerezza (švelniosios) bruožų.

Chersono Dievo Motinos ikona visada išskiria veidus ir rankas. Rūbų vaizduojama nedaug. Atvaizdas gali būti paskutas tiek į dešinę, tiek į kairę pusę.

Egzistuoja dvi nuo seno žinomos šio tipo ikonos. Abi turi savitą tradiciją.

Pirmoji ikona ir tradicija gimė Chersono mieste Kryme. 988 m. Chersono miestelį nukariavo kunigaikštis Vladimiras ir pasiėmęs ikoną nuvežė ją į Kijevą. Iš Kijevo ji nukeliavo į Novgorodą ir galutinai apsistojo Maskvoje Uspenije katedroje. Vardą Chersonskaja gavo dėl to, kad atkeliavo iš Chersono.

Tačiau randame ir kitokių ikonų šiuo pavadinimu, nes Chersono miestas buvo vienas pagrindinių uostų, iš kurio į Rusiją patekdavo labai daug kultūrinių vertybių.

Kita tradicija kalba, kad šio tipo ikona buvo nutapyta paties evangelisto Luko ir ilgus šimtmečius buvo gerbiama Efezo mieste. 1180 m. Emanuelis I (vienas iš Komeno dinastijos Bizantijos imperatorių) šią ikoną padovanojo kunigaikštienei Efrozinai iš Polocko. 1239 m. ji atiteko kaip kraitis Efrozinos dukteriai tekančiai už Aleksandro Nevskio. Ikona nukeliavo į Tropeco katedrą netoli Pskovo. Dabar ji yra Sankt Peterburgo rusų muziejuje.


Kasperovskaja Dievo Motinos ikona

Lygiai tokia pati, tačiau pasisukusi į priešingą pusę ikona dar vadinama Kasperovskaja, nes 1840 m. Novo-Ivanovkų kaimo (šalia Dniepro) gyventoja pavarde Kasperova, prislėgta daugybės vargų visą naktį nuoširdžiai meldėsi priešais jai palikimu tekusią ikoną (ikona buvo tiek aprūkusi, kad net veidų nesimatė). Staiga, maldos metu ikona ėmė šviesėti, išryškėjo veidai ir ji pati stebuklingu būdu atsirestauravo. Dėl šio stebuklo ikona pavadinta jį regėjusios pavarde.

Garsas apie išgijimus ir kitus stebuklus prie šios ikonos greitai pasklido labai plačiai. Prie jos keliavo ligoniai ir kenčiantys.

1854 m. ikona buvo atgabenta į Sviato-Uspenskio katedros soborą Odesoje, kur yra ir dabar.

1853-1854 m. anglų-turkų antpuolių metu ikona apsaugojo miestą nuo suniokojimo. Šios ikonos šventė - birželio 29/liepos 12 d.

© 2008-04-01, Jolanta Klietkutė