Iverija - sen. rus. pav. Gruzija.

Iverskaja ikona – Rusijos sostinės globėja, pasitinkanti visus atvykstančius į Maskvą. Ši ikona yra kopija senovinio atvaizdo, nuo 999 m. esančio Graikijoje, Afono kalne, Ivero vienuolyne (iš čia gavo ir tokį vardą).

Aprašymas

Dievo Motina vaizduojama iki pusės. Ant kairės rankos sėdi Kūdikis, kairėje rankoje laikantis ritinį, dešine – laiminantis. Kūdikis ritinį laiko beveik vertikaliai, bet to jo ranka laiko tik viršutinį ritinio galą, o apatinis – remiasi iš kairįjį Vaikelio kelį. Kūdikio ir Motinos galvos pasuktos viena į kitą.
Ikonografijos tipas – Odigitrija.

Istorija

Ikonos istorija siekia IX a. pr., kai Bizantiją valdė imperatorius Teofilis (liepęs naikinti ikonas). Kartą Nikėjoje valdovo karys, įsiveržęs į vienos gerbiamos ponios namus, sudavė kardu per ikoną. Iš sužeistos vietos ištekėjo tikras kraujas. Našlė ėmė melsti ikonos išgelbėjimo ir jai buvo apreikšta paleisti ikoną Marmuro jūros bangomis; o pati ji greitai buvo nukankinta už ikonų garbinimą. Jos sūnus pakliuvo į Afono kalną, kur tapo vienuoliu. Vienuoliai meldėsi prašydami malonės atgauti stebuklingąją ikoną ir kartą pamatė apreiškimą: jūroje pasirodė didžiulis ugninis stulpas. Vienas iš senolių, atsiskyrėlis Gabrielius, praėjo jūra kaip lyguma ir paėmė ikoną. Toje vietoje pakrantėje ikonos garbei buvo pastatyta bažnyčia.

Praėjo 8 amžiai. Archimandritas Pachomijus vyko į Maskvą rinkti aukų Afono vienuolynams. Sugrįžęs, dėkingas Pachomijus liepė surinkti visus brolius. Nuo vakaro iki ryto broliai meldėsi, šventino vandenį su relikvijomis ir jį liejo ant Ivero Dievo Motinos ikonos; vėliau, surinkę vandenį į taurę, apliejo juo naują kipariso lentą. Vėl surinkę vandenį į taurę, aukojo šv. Mišias, o vėliau tą švęstą vandenį atidavė geriausiam ikonografui Iamvilichui. Jis šiuo vandeniu maišė dažus ir, laikydamasis griežto pasninko, ėmė tapyti ikoną. Broliai, jam padėdami, du kartus per savaitę aukojo šv. Mišias ir meldėsi. Taip atsirado naujas Ivero Dievo Motinos atvaizdas – ikona, kuri niekuo nebesiskyrė nuo originalo: nei pločiu, nei ilgiu, nei veidu – „nauja kaip sena“.

Maskvoje ikoną iškilmingai pasitiko patriarchas Iosifas, caras Aleksejus Michailovičius su visa šeima, dvasininkija, bajorai ir visa liaudis (1648 m.). Vėliau šią ikoną savo globon paėmė carienė Marija Iljinišna, o jai mirus – duktė Sofija Aleksejevna, kuri priėmė vienuolės įžadus Smolensko Novodevičės vienuolyne. Ten ši ikona yra ir šiandien.

Atmenant kaip buvo pasitikta Ivero ikona, prie Rytinių vartų buvo pastatyta koplyčia. Specialiai jai buvo nutapyta dar viena kopija, gavusi „Moskovskaja“ vardą. Greitai prie jos ėmė vykti stebuklai, koplyčioje užvesta knyga, kurioje jie buvo surašomi. Ivero ikona tapo Maskvos Motinėle Užtarėja.
Po revoliucijos koplyčia buvo nugriauta, o ikona pernešta į Prisikėlimo cerkvę Sokolnikuose, kur ji yra ir šiandien.

1994 metų lapkritį Patriarchas Aleksijus II pašventino naujus Ivero koplyčios pamatus prie Rytinių vartų. Mažiau nei per metus ji buvo atstatyta senojoje vietoje. 1995 metų spalio 25 dieną iš Afono atvyko nauja stebuklingosios Ivero Dievo Motinos ikonos kopija.

Taigi, šiuo metu Rusijoje yra garbinamos trys Ivero Dievo Motinos ikonos.

Pasaulyje labai paplitusi Ivero-Monrealio ikonos nuotrauka, tapytos Afono kalne 1981 metais graikų vienuolio Chrizostomo. 1997 metų spalį šios ikonos savininkas Iosifas Mynjozas Kortesas buvo žiauriai nužudytas Atėnuose, o aliejumi rasojanti Monrealio ikona dingo. Kol kas jos tolesnis kelias nežinomas.