Ikonų yra labai daug ir įvairių. Pabandysime išskirti kelias jų grupes pagal tik joms charakteringus bruožus.

Kristaus ikonos

1. Pantokrator (visavaldis, kūrėjas) – suaugęs žmogus, Kristus, su tik jam charakteringais rūbais. Jis gali būti vaizduojamas visu ūgiu arba iki pusės, vienas soste arba tam tikroje liturginėje scenoje.


2. Emmanuel (Viešpats su mumis) – vaikas. Taip pat gali būti vaizduojamas vienas arba liturginėje scenoje.


3. Šv. Veidas (Veronikos drobė) – vaizduojamas portretas arba atvaizdas drobėje:
• „Mandilion“ Kristaus veidas apibrėžtas aureole, be kaklo, esantis ant drobės, kurią kartais laiko angelai;
• „Ceramio“ – plyta, keramika. Visada yra pavaizduotas tik veidas ir aureolė, bet be drobės.


4. Šventės arba epizodai iš Evangelijų ar apokrifų.

Sunku tvarkingai išdėstyti Marijos ikonas, nes jų yra labai daug. Atskyrus švenčių ikonas, lieka trys seniausios rūšys, iš kurių kyla visos kitos Dievo Motinos ikonos.

1. Cyriotisa, Bazilisa (Marija Viešpaties šlovėje, garbėje). Vaizduojama viena stovinti/sėdinti, visa figūra arba iki pusės.


2. Odigitrija (ta, kuri parodo kelią),
• Eleusa (gailestingoji) – Marija delnu rodo į kūdikėlį Jėzų, kurį laiko ant rankų. Vaizduojama stovinti visa figūra arba iki pusės.
  
3. Oranta (besimeldžiančioji) – Marijos rankos iškeltos maldai. Vaizduojama stovinti visa figūra arba iki pusės.
• Ženklo Marija
•  Nikopėja (pergalingoji).


4. Šventės arba epizodai iš Evangelijų ar apokrifų.

Šventųjų ikonos

1. Senojo Testamento šventieji.


2. Naujojo Testamento šventieji.


3. Bažnyčios Tradicijos šventieji.

• veidas
• iki pusės
• visa figūra
• su gyvenimo scenom
• vieni arba su kitais šventaisiais.

1. Švento Rašto ar apokrifų scenos: degantis krūmas, Trejybė, šventės.


2. Teologijos: pav. „Kristus – dieviškoji išmintis“ – ne šventoji Sofija, o būtent šventoji išmintis; „Marija – degantis krūmas“.


3. Liturgijos: pav.: „Credo“, „Akatistos“.


4. Tradicijos: „Kryžiaus išaukštinimas“, „Ortodoksijos diena sekmadienis“.