Ikonografijos skriptai
    Istorija
    Pažinimas
    Ikonostazas
    Simboliai
    Spalvos
    Iškeltos rankos
    Ikonų tipai
    Lentos paruošimas
    Ikona ir paveikslas
    Šventinimas
Jėzaus ikona
Švenčių ikonos
Dievo Motinos ikonos
Angelai
Šventieji
Jolantos tapytos
Nuorodos


© “Ikonografijos skriptai”, Kretinga, 1999
Medžiagą surinko ir dėstė br. Carlo Bertagnin ofm
(čia pateikta medžiaga autoriaus neperžiūrėta)
Iš italų kalbos vertė br. Paulius Vaineikis ofm

IKONŲ TIPAI

Ikonų yra labai daug ir įvairių. Pabandysime išskirti kelias jų grupes pagal tik joms charakteringus bruožus.

Kristaus ikonos

  1. Pantokrator (visavaldis, kūrėjas) – suaugęs žmogus, Kristus, su tik jam charakteringais rūbais. Jis gali būti vaizduojamas visu ūgiu arba iki pusės, vienas soste arba tam tikroje liturginėje scenoje.

  2. Emmanuel (Viešpats su mumis) – vaikas. Taip pat gali būti vaizduojamas vienas arba liturginėje scenoje.

  3. Šv. Veidas (Veronikos drobė) – vaizduojamas portretas arba atvaizdas drobėje:
    • „Mandilion“ Kristaus veidas apibrėžtas aureole, be kaklo, esantis ant drobės, kurią kartais laiko angelai;
    • „Ceramio“ – plyta, keramika. Visada yra pavaizduotas tik veidas ir aureolė, bet be drobės.

  4. Šventės arba epizodai iš Evangelijų ar apokrifų.


Dievo Motinos ikonos

Sunku tvarkingai išdėstyti Marijos ikonas, nes jų yra labai daug. Atskyrus švenčių ikonas, lieka trys seniausios rūšys, iš kurių kyla visos kitos Dievo Motinos ikonos.
  1. Cyriotisa, Bazilisa (Marija Viešpaties šlovėje, garbėje). Vaizduojama viena stovinti/sėdinti, visa figūra arba iki pusės.

  2. Odigitrija (ta, kuri parodo kelią),
    • Eleusa (gailestingoji) – Marija delnu rodo į kūdikėlį Jėzų, kurį laiko ant rankų. Vaizduojama stovinti visa figūra arba iki pusės.
  3. Oranta (besimeldžiančioji) – Marijos rankos iškeltos maldai. Vaizduojama stovinti visa figūra arba iki pusės.
    • Ženklo Marija
    •  Nikopėja (pergalingoji).

  4. Šventės arba epizodai iš Evangelijų ar apokrifų.

Šventųjų ikonos

  1. Senojo Testamento šventieji.

  2. Naujojo Testamento šventieji.

  3. Bažnyčios Tradicijos šventieji.

Visų gali būti vaizduojama:
    • veidas
    • iki pusės
    • visa figūra
    • su gyvenimo scenom
    • vieni arba su kitais šventaisiais.

Įkvėptos ikonos
  1. Švento Rašto ar apokrifų scenos: degantis krūmas, Trejybė, šventės.

  2. Teologijos: pav. „Kristus – dieviškoji išmintis“ – ne šventoji Sofija, o būtent šventoji išmintis; „Marija – degantis krūmas“.

  3. Liturgijos: pav.: „Credo“, „Akatistos“.

  4. Tradicijos: „Kryžiaus išaukštinimas“, „Ortodoksijos diena sekmadienis“.

IKONOS TITULAS

Svarbu atskirti ikonos tipą nuo ikonos titulo. Titulai ikonoms buvo suteikti daug vėlesniais laikais.
Marijos ikonos tipas – Eleusa. Jei sakoma „Vladimiro Dievo Motina“ – tai titulas. Užrašas „Tavyje pradžiunga visa kūrinija“ (dalis maldos skirtos Marijai) taip pat yra ikonos titulas.

Dažnai būna, kad ikonos titulas pav.: „Vladimirskaja“, imamas laikyti ikonos tipu. Tai yra klaida.
Tipo nerašome. Rašomas tik vardas („Dievo Motina“) ir titulas arba vienas iš jų (dažniausiai – vardas).


IKONOS VARDAS

Senajame Testamente buvo draudžiama ištarti Dievo vardą, nes tai yra kreipinys į asmenį. Jėzaus apreiškimo dėka galime tarti mūsų Tėvo bei Jėzaus vardus, todėl ir rašome ikonos pavadinimą suteikdami jai identiškumą. Tai jau nebe paveikslėlis, o asmuo.

Užrašai

Aureolėje:
Tik Jėzaus aureolė viduje turi kryžių su graikišku įrašu OwN. „O“ yra artikelis asmeniui, „N“ – stilizuota alfa ir „w“ – stilizuota omega.
Išėjimo knygos 3,14 kalbama, kad Dievas yra tas, kuris yra visados (pirmasis ir paskutinysis, pradžia ir pabaiga). Tai vienintelis kartas, kai Dievas save įvardija. Tai net ne vardas, o tai ką Jis sako apie save. Šis vardas ir yra užrašomas ant Kristaus aureolės, nes Jėzus sako, kad „kas mato mane – mato Tėvą“ (Jn 14,9). Raidžių nuoseklumas aureolėje didelės reikšmės neturi.

Knygoje:
Atverstoje Kristaus knygoje būna įrašyti žodžiai. Per visą ikonografijos laikotarpį yra nusistovėję tekstai, kurie gali būti rašomi bet kokia kalba, svarbu, kad žmogus, žiūrintis į ikoną, suprastų, kas parašyta. Kai sunku apsispręsti dėl kalbos – geriau rašyti graikiškai, nes šia kalba rašytas Naujasis Testamentas (dėl to hebrajų ir rusų kalbos nelabai tinka).

Tekste dažniausiai vaizduojami Jėzaus žodžiai apie save patį arba kas nors labai svarbaus iš Naujojo Testamento:
  • Jn 8,12 Aš – pasaulio šviesa, kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.
  • Jn 10, 9 Aš – avių vartai, kas eis per mane – bus išgelbėtas, ir įeis, ir išeis, ir ganyklą sau ras.
  • Jn 7, 24 Neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai.
  • Jn 13,34 Štai aš jums duodu naują įsakymą, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip kad aš jus mylėjau.
  • Jn 6,35 Aš esu gyvenimo duona, kas ateis pas mane – niekuomet nebealks.
  • Jn 14,6 Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas neateina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.
  • Mt 7,1 Neteiskite ir nebūsite teisiami.
  • Mt 11,28 Ateikite pas mane visi vargstantys ir ieškantys teisybės.
  • Mt 25,34 Ateikite mano Tėvo palaimintieji, ir paveldėkite karalystę.

Jėzaus vardas
 – tai pilnas Jėzaus vardo tekstas didžiosiomis raidėmis.

 – sutrumpinimas mažosiomis raidėmis.

Trumpinimui imama tik pirma ir paskutinė raidė, o pavingiavimas viršuje reiškia, kad tai yra sutrumpintas vardas.

Marijos, kaip ir šventųjų vardų užrašymas yra nusistovėjęs ir nekeičiamas:
Dievo Motina – Motina  –   Dievo – .

© 2008-04-01, Jolanta Klietkutė