Pakutuvėnų vietovė

Pavadinimo kilmė

Pakutuvėnai, 1995 m. Foto: Gediminas Numgaudis

Pakutuvėnų [pirmoji raidė a pažymėta riestiniu kirčio ženklu] (1 kirčiuotė) (Razmukaitė M., Vitkauskas V. Vietovardžių kirčiavimo žodynas. Vilnius, 1994) kaimas žmonių buvo vadinamas atgailos vieta, nes „pakūta“ (lenk.) reiškia atgailą, gali būti, kad pavadinimas kilęs iš to, jog vietovė buvusi nuošali, sunkiai pravažiuojama, pelkėta, apaugusi miškais – joje gyventi buvęs vienas vargas (Šimkienė S. Stropų giminės istorijos albumas (Šimkienės S. asmeninis archyvas, rankraštis, 1995)).

        Žodis pakūta žemaitiškai tai pat reikštų atgailą, o „Pakutuvėnai“ – semantiškai atgailos vietą. Pakutuvėnuose einant žemyn nuo kapų yra Minijos vingis (vadinama Grigalausko lanka), kur po pamaldų sekmadieniais vykdavo jaunimo gegužinės. Senais laikais ten ponai buvo įrengę pastatą, kur plakdavo prasižengusius baudžiauninkus - tokia buvusi jų pakūta. Pavadinimas kilo iš žodžių: pakūta ir kutavoti – plakti, (senosiose maldaknygėse ir Kristus buvo „kutavojamas“ – plakamas). Taip kaimo pavadinimą kildina vietiniai gyventojai, tačiau kalbininkai nenori sutikti, kad Žemaitijos kaimo pavadinimas būtų galėjęs kilti iš lenkiško žodžio. Plungės mokyklos lietuvių literatūros mokytoja, kaimo pavadinimą linkusi kildinti iš žemaitiško žodžio „kūtis“ – akmuo, nes keliai tose vietose buvo labai akmenuoti.

Šio vietovardžio kilmė nėra visai aiški. Akivaizdu yra tik tai, jog negalima jo sieti su slavizmu „pakūta“ (paskutinė raidė a pažymėta dešininiu kirčio ženklu). Toks aiškinimas laikytinas liaudies etimologija. Šiaip jau galimos dvi kilmės hipotezės. Pakutuvėnai (pirmoji raidė a pažymėta riestiniu kirčio ženklu) gali būti netiesiogiai susiję su netoli Viekšnių esančiu upėvardžiu Kutuvis. Be abejo, atsirasti tiesiog iš jo kaimo vardas negalėjo, nes šie vietovardžiai yra gana toli vienas nuo kito. Tačiau iš upės vardo Kutuvis galėjo susidaryti asmens ar asmenų, gyvenančių prie šios upės, pavadinimas *pakutuvėnas, *pakutuvėnai vėliau galėjęs virsti asmenvardžiu *Pakutuvėnas. Taip vadinamam žmogui atsikėlus gyventi į šias vietas ir galėjo atsirasti kaimo vardas – Pakutuvėnai. Kita vertus, Pakutuvėnai galbūt atsirado tiesiog iš dabar nežinomo, bet seniau netoli kaimo buvusio kokios nors vietos vardo *Kutuvis ar pan. – dėl panašios vietovardžių darybos (pridedant priešdėlį ir priesagą) plg. Patatuliečiai kaimas: Tatula, Tatulė upė, Pamūšninkai kaimas: Mūša upė. Pastarajai hipotezei patvirtinti labai praverstų istorijos šaltinių duomenys, bet bent kol kas mūsų sukaupta medžiaga nepaliudija panašų vietovardį tose vietose egzistavus. (Bilkis L., Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus asistentas, ištrauka iš laiško 1998 m. (autorės asmeninis archyvas))

Kada Pakutuvėnai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose – nėra tiksliai žinoma: Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje kaupiamoje istorinių vietovardžių kartotekoje ankstyviausi duomenys apie kaimo vardą Pakutuvėnai yra tokie:

1995 metais šį žemėlapį kūrė Gediminas Numgaudis, Rimas Ramonas, Jolanta Klietkutė

Kaimas yra gražioje vietovėje, iš vienos pusės jį lenkia Minijos vingis, o iš kitos pusės žali mišrių medžių miškai. Apie 1940–tuosius metus vieni jų priklausė ūkininkams, kiti buvo valstybiniai. Dalis kaimo buvo kitoje valstybinio miško pusėje, lyg ir atskirta nuo kaimo prie upės.

         Apylinkėje nemažai kalvelių, o pamiškėje tįso žemumos. Per kaimą vingiuojantį kelią prižiūrėjo patys ūkininkai. Rudenį ir pavasarį kelionės būdavo nelengvos, nes keliai pabiurdavo, ypač žemumose. Ūkininko Stuopelio Stanislovo žemėje buvo žvyro telkiniai. Valdžia šį žvyrą pirko, o žmonės patys jį vežė vežimais ir pylė taisydami kelius. (Šimkienės Stanislavos interviu, 1996)

Žmonės patys jį vežė vežimais ir pylė taisydami kelius. 1936 m. Foto: K.Astrausko