© Anicetas Stonkus
Baigiu rašyti darbą,
kuriam įvairiuose istorijos šaltiniuose surinkta medžiaga, daugiau kaip
dešimt metų buvo brandinama stalčiuje.
Pirminis tikslas buvo
išsiaiškinti kaip atsirado Stonkų pavardė, kodėl jų tiek daug
Žemaitijoje?
Ar jį pasiekiau? Drįstu pripažinti, kad ne visiškai. Daug ką sužinojau,
bet nemažai klausimų liko istorijos ūkanose.
O ar kuo Stonkai
skiriasi nuo kitų? Ogi, niekuo. Ta pavardė lygiai tokia pat, kaip ir
kitų, paplitusių Žemaitijoje. Sakykime: Stuopelių, Mickų, Stropų,
Norkų, Brazdeikių ir t.t.
Kadangi aš savo
Stonkišką pavardę paveldėjau iš proprosenelių ir tėvų, tai ir
narpliojau su ja susijusias mįsles.
Studijuojant 1721 ir
1775 m. Plungės seniūnijos inventorius, pastebėjau, kad labiausiai
paplitusi buvo Stuopelių pavardė.
1721 m. minima:
Mažrimaičių, Šimulių, Žutautų, Luknėnų ir Kumžaičių kaimuose.
1775 m. minima:
Pakerų, Vieštovienų, Žutautų, Luknėnų, Srėbalių, Kumžaičių kaimuose.
Stonkai paminėti tik
1775 m. inventoriuje: Pakutuvėnų, Šimulių, Juodeikių ir Kumžaičių
kaimuose.
Mano prisiminime
Pakutuvėnuose buvo paplitusi Stropų pavardė. Ji paminėta 1775 m.
inventoriuje tik Riepšaičių kaime.
Amžių tėkmėje,
analizuojant įvairių pavardžių plitimą, gauni visokių variantų: viename
kaime išnyksta, kitame pradeda vyrauti.
Stonkų pavardės
tyrinėjimo pirmoji data 1491 metai. Kaune radau pirmą Stonkų. Iki 1915
metų surankiojau beveik 200. peržiūrėjau virš 500 metų laikotarpyje
rastų, mane dominančių istorinių šaltinių, kai dar neturėjome nei
lietuviško rašto, nei pavardžių.
Aiškėjo, kai
pradedant patroniminėmis pavardėmis iš senoviškų lietuviškų vardų
pasidarė pavardės. Kaip antai: Dargis, Jonušas, Bartkus, Daugėla,
Vauras, Venckus, Mažeika, Butkus, Vitkus, Vaitkus, Narkus, Stonkus, ir
t.t. (Gondingos valsč. Surašyme 1538 m.)
Darbo eigoje
(Stonkai, Gentys) matosi, kaip plėtėsi pavardės arealas, kūrėsi
giminės, gentys.
Pabaigai paėmiau 2009 m. liepos 25 dienos. Tada Pakutuvėnų bažnyčioje
ir Aleksandravo kultūros centre įvyko Maliauskų genties palikuonių
forumas. Tiksliau asmenų, kilusių iš sesių Maliauskaičių: Jašinskienės,
Stonkienės Narkienės, Kryževičienės, Kupšienės, Brazdeikienės anūkų,
proanūkių, proro... ir t.t. susitikimas.
Auditorija marga:
įvairios pavardės, amžius, profesijos. Susirinkę ne tik iš Lietuvos,
bet ir iš kitų kontinentų. Monikos Stonkutės - Butkevičienės dukra
Monika, Danutė Baltutienė iš Australijos.
Pakutuvėnuose gimusi Bronelė Stonkutė Maleckienė iš JAV Čikaga. Jos
dukra Gražina Swiatek iš Oklahomos valstijos.
Nuo 1775 m. mano
rasti visi Stonkai buvo valstiečiai, dirbo žemę. Dabar tik vienas Jonas
Stonkus, paveldėjęs protėvių žemę Pakutuvėnuose, augina duoną ir
gyvulius.
Labai įdomiai
susidaro giminystės ryšiai.
Mano: iš tėvo pusės
Stonkų Maliauskų, iš mamos pusės Stonkų Bražinskų. Kadangi šeimos
būdavo gausios, seserų pavardės ištekant keisdavosi, tai iš giminių
susidariusi gentis, būdavo kaip įvairiaspalvis, išaustas iš įvairių
siūlų ir raštų kilimas.
Įvairiuose
valstybiniuose dokumentuose ir bažnyčios metrikos knygose, prie
kilmingų asmens pavardžių prirašydavo G.D. (generosus dominus)
kilmingas ponas. Deja, nė prie vieno mano prikeltų iš numirusių
Stonkų pavardės tų raidžių neužtikau. Taip ir likau be kokybės ženklo
mužikas ir tiek.
