© Anicetas
Stonkus
Stonkai
Evoliuciniai
istoriniai pamąstymai
Kadaise skaičiau rašytojo J. Požėros knygą Žuvys nepažįsta savo
vaikų. Evoliucijos teorijos teigimu gyvybė atsirado vandenyje.
Paskui ji išropojo į
sausumą. Vieni, kiek pasišildę saulėje, grįžo atgal, kiti liko čia
gyventi. Per milijonus metų labiausiai prisitaikė prie aplinkos (net
sugeba ją beviltiškai naikinti) vyriausias beždžionių brolis žmogus.
Jis atsistojo ant aukščiausios išsivystymo laiptų pakopos ir pasivadino
save sapiens išmintinguoju, nors pridaro tiek visokių eibių ir
kvailysčių, kokių žemiau tupintiems individams ir į galvas nešauna.
Tačiau galime teigti,
kad žmonės pažįsta savo vaikus. (Bent jau turėtų pažinti).
Dėl šitos savybės
susiformavo šeimos: tėvai, vaikai, seneliai. Giminės
dėdės, tetos, pusbroliai ir kt. susidarė giminystės ryšiai.
Istorijos eigoje iš
įvairių giminių formavosi gentys, bendruomenės,
tautos. Kūrėsi administraciniai dariniai: kunigaikštystės, valstybės,
imperijos ir kt.
Bendruomenėse
iškildavo stipresnių, gabesnių, kurie gebėjo kaupti
turtą, savo valiai pajungti kitus. Atsirado valdantieji ir valdomieji.
Valdantieji,
galingieji savo turtą ir įtaką perduodavo įpėdiniams. Taip
įvairiuose kraštuose kūrėsi luomai: bajorų, grafų, kunigaikščių ir t.t.
Ant hierarchijos aukščiausios pakopos atsistodavo imperatoriai,
karaliai, carai.
Individai, pakilę
aukščiau virš paprastų bėdžių, varguomenės, pradėjo
save laikyti, esantys geresnės veislės. Tam patvirtinti sugalvojo ir
kokybės ženklą herbą.
Herbas valstybės, miesto,
teritorinio vieneto, organizacijos, luomo,
giminės, asmens skiriamasis ženklas. (Iš vikipedijos).
Kilmingieji krašte
užimdavo visokias pareigas, darydavo įtaką įvairiems
įvykiams, kurie atsispindėdavo dokumentuose, raštuose, kronikose.
Taip buvo kaupiama
istorija, auginami dinastijų, genčių genealoginiai
medžiai.
Pavaldinių be
kokybės ženklo tas nelietė. Apie juos, vėlesniais
amžiais, skurdžių žinių gali surasti išlikusiuose valsčių, dvarų
inventoriuose, bažnyčių metrikos, ar valdžios mokesčių apskaitos
knygose.
Civilizacijos eigoje, vystantis mokslui, kultūrai, šveitimui pradeda
iškilti gabiausi ir iš nekilmingųjų. Tą ryškiausiai pailiustruoja 1918
m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų kilmė.
Beveik visi
signatarai gimė kaime, tik du miesteliuos (M. Biržiška
Viekšniuose, o Pr. Dovydaitis Višakio Rūdoje). Pagal socialinę kilmę
16 ūkininkų ir 4 bajorų vaikai. (D. Malinauskas, St. Narutavičius, Jon.
Smilgevičius ir M. Biržiška). Iš 20 signatarų 19 buvo baigę aukštuosius
mokslus. Tik Saliamonas Banaitis baigęs buhalterijos ir komercijos
kursus Peterburge.
Matome, kad atlikti
didelį, garbingą darbą nebūtinai reikalingas
kokybės ženklas herbas. Vėliau, vis mažiau į tai bebuvo kreipiama
dėmesio, o sovietinės okupacijos metais tuo didžiuotis pasidarė net
pavojinga. Tai buvo kaip rekomendacija greičiau gauti kelialapį pas
baltąsias meškas.
Atgavus
Nepriklausomybę užėjo, vėl, naujas priepuolis ieškoti
archyvuose titulų ir herbų.
Dar jaunystėje man į
atmintį įstrigo Nepriklausomybės signataro, Tautos
Patriarcho J. Basanavičiaus žodžiai: - Tauta pamiršusi savo praeitį
yra be ateities.
Apie krašto istoriją
(jeigu ji domina) girdėjome mokykloje, gali
pasiskaityti vadovėliuose arba knygose. Apie giminę, protėvius, jeigu
nesuspėjome paklausinėti išėjusių vyresniųjų, žinios būna, dažniausiai,
labai kuklios.
Jeigu teko pavardė
buvusių didžiūnų, bajorų, kaip tai: Radvilų,
Masalskių, Tiškevičių, Montvilų, Goštautų ir t.t., arba asmenų, įrašytų
į 2000-siais metais Vilniuje išleistą Lietuvos bajorų palikuonių
knygą tai labai pasisekė.
O jeigu tavo pavardė
neįtraukta į kilmingos veislės asmenų sąrašą, tai
auginti giminės genealoginį medį sudėtinga.
Pavardės
Pats žodis pavardė (po vardo) rodo, kad jos atsirado vėliau už vardą.
Iki XIV amžiaus Lietuvoje buvo vartojami tik vardai. Vėliau, vystantis
įvairiems visuomeniniams santykiams, reikėjo asmenis išskirti vienus iš
kitų. Buvo pradėti lipdyti įvairūs prievardžiai. Susiformavo
pavardės.
Dabar jau yra
įstatymas: - Kiekvienas šalies pilietis privalo turėti
pavardę. Ją paveldime iš tėvų ir paliekame įpėdiniams.
Aš paveldėjau
Stonkaus pavardę. Mano įpėdiniai irgi Stonkai. Įdomu,
kaip ta pavardė paplitusi, kilmė ir t.t.
Mokinantis Plungės
gimnazijoje (1945-53 m.), kurį laiką vienoje klasėje
buvome trys Stonkai. Giminystės ryšių nenustatėme. Tuo metu Plungėje
dirbo gydytojas chirurgas Filipovas. Jo frazė: - Čia šuniui mesk
pagalį, o Stonkui klius buvo ištarta, kai vieną dieną ant operacinio
stalo buvo paguldytas trečias Stonkus. Taigi, tais metais Plungės
apylinkėse ši pavardė buvo plačiai paplitusi.
Lietuviškų pavardžių
su šaknimi Ston rasime labai daug: Stonkus,
Stončius, Stonys, Stončelis, Stonkūnas, Stonkevičius ir t.t.
Šaknyje pakeitus
balsę o į a gauname kitą giminingą pavardžių
grupę: Stankus, (Jonas įtrauktas į bajorų sąrašą), Stančius, Stanys,
Staniulis ir begalę Stankevičių.
Mano manymu, nuo pat
pavardžių atsiradimo, darant įrašus įvairiuose
dokumentuose raštininkai į tas dvi balses nelabai kreipė dėmesio. Kiti
dar patobulindavo. Įdedu pavyzdį iš savo genealogijos.
1. 1800.08.23 Vieštovėnų k., Kulių
parapijoje, sulaukęs 60 m., priėmęs
paskutinį šv. sakramentą, mirė Motiejus (Mathius) Stonkus
(versta iš
lotynų kalbos).
2. Įrašas apie jo
sūnaus santuoką (versta iš lotynų kalbos). Viešpaties
1804 m. sausio 8 d. aš R.K. Kulių bažnyčios vikaras Motiejus Jucevičius
sutuokiau vyrą Joną Stonkevičių (Joanum Stonkiewisc) su mergina Barbora
Dirginčiūte (et. Barbare Dirgintowna). Abu iš Vieštovienų kaimo.
Sekantis įrašas po 20
metų (versta iš lotynų kalbos). 1830.01.12
Aš
R.K. Kulių bažnyčios altaristas Juozapas Jurgutavičius, Antanu
pakrikštijau Jono ir Barboros Dirginčiūtės Stonkų sūnų iš Vieštovienų
kaimo, Kulių parapijos.
Tai įrašas apie mano
senelį Antaną. Jis buvo jauniausias Joanem
Stonkiewics sūnus. Metrikos knygose įrašyti vyriškos lyties palikuonys:
1805.11.23 gimęs Andriejus, 1810.01.21 Pranciškus, 1814.07.02
Ignas, 1817.05.01 Liudvikas, 1819.01.16 Julijonas, 1826.02.04
Kazimieras-Juozapas. Taigi Jono ir Barboros Stonkevičių šeima
Žemaitijai davė 7 Stonkus.
Pavardės buvo
netiksliai užrašomos, lenkinamos arba rusinamos.
L.V.I. Archyvo
F-669.ap.22b.66.2 43. Kartenos RK parapijos santuokos
knygoje, grafoje apie jaunuosius rašoma: Крестиянина Антона Стонкусова
довца 56 летний из деревни Покутувян Кулйского прихода с Емилиею
Малевскою девицею 22 лет....
Taip iš Stonkų
padarydavo Stonkusovus, Stonkienių Stonkovas,
Stonkučių Stonkusovas.
Mano tyrinėtuose įvairiuose archyviniuose dokumentuose buvo naudojama
trys kalbos.
Bažnyčios metrikos
knygose maždaug iki 1830 m lotynų, vėliau iki 1863
m lenkų ir iki 1915 m rusų. Be to, įvairiose parapijose daug
priklausė nuo įrašus darančių asmenų.
Pavyzdžiui 1794 m.
Kretingos parapijos kunigo Švėgždausko krikštyti
vaikai įrašyti su galūnėmis -ič, ski: Stonkievič, Šimkievič,
Grigolouski, Kutkovski, Kubilinski, Meškovič, Bolievič, Šaulinski.
Tais pat metais
Endrijavo parapijos krikšto knygoje rašoma: Užgiris,
Senkus, Lotužis, Žeimys, Gabrys, Žemgulis, Lukošius, Žilius, Varnelis,
Pocius, Jankus, Surplys.
Iš
istorinių šaltinių
Pirmą panašią pavardę radau K. Jablonskio Istorija ir jos šaltiniai
273 psl. (išleista 1979 m. Vilniuje).
1491 m. Kaunas. А писал
пана Стонко Костевича, Костюшка...
Kaip rašoma: Kauno vaivados Stonkaus
Kostevičiaus raštininkas
Kostiuška parašė ir uždėjo antspaudą (Versta iš rusų k.)
Dar labiau sudomino
to paties autoriaus, akademiko Konstantino
Jablonskio parengta knyga: Andrius Mackavičius. ŽEMAITIJOS VALSČIŲ
SURAŠYMAS 1537-1538 m. (LII leidykla. Vilnius 2003 m.)
Surašymas vyko 19 Žemaitijos valsčių ir miestelių. Buvo rašoma LDK
Kanceliarijoje naudojama senąja slavų kalba ir ortografija. Jau buvo
praėję daugiau nei 100 metų po žemaičių krikšto. Vis dar tebevyko
pavardžių formavimasis. Sąrašuose matomas lietuviškų, krikščioniškų,
slaviškų ir kitokių vardų ir pavardžių elementų.
Mane labiausiai
domino Gondingos (волост Кгондинка) gyventojų sąrašas.
Čia nenurodyta nei kaimai, nei miesteliai, tik prievaizdystės. Viena
Janeleva Mackovičiaus. Joje 119 pavardžių, kurie į karaliaus iždą
privalėjo sumokėti 106 kapas ir 10 grašių. Antra Pacovo Rupeikavo su
103 asmenimis, kurie turėjo sumokėti 88 kapas ir 20 grašių.
Gondingos valsčiuje
1537-38 m. asmenų, įtrauktų į sąrašus su pavardėmis
turinčiais šaknis Ston, Stan: Stonius Jurjevič, Stanius
Konstonaitis, Stan Kentrovič, Stančius Jurjevič. (98,99,101 psl.).
Stankus Kintrimaitis
moka nuo arklio 15 grašių; šieną, avižas, linus 10
grašių (101 psl.).
Stanis Dorglaitis,
Stonis Sakaitis (104,105 psl).
1538 m. sąrašas
Stonis Jurjevič, Stanius
Kontronaitis, Ston Kentraitis. Stankus
Jurjevič moka nuo žagrės 30 grašių; už avižas ir linus 10 grašių.
Stankus Kentrimaitis moka tiek pat, kiek ir praėjusiais metais.
(280,281,283 psl.).
Nors 1538 m. asmenys,
surašyti ta pačia tvarka, tačiau pastebėjau, kai
kuriuos nesutapimus. Stanius Jurjevič Stanis, Stan Kentrovič Ston
Kentraitis, Stančius Jurjevič Stankus Jurjevič. Pirmame sąraše I (105
psl.) rašoma Statkus Papšaitis, antrame II (217) Stankus.
Knygoje įvairių
valsčių sąrašuose minimas Stonkaitis Jon (163,348),
Stanko Kalvis (179), našlė (Стонковая вдова) 214 psl. 23 įvairūs
Stankevičiai, Stankevič Jan, Stankūnas Venckus, Stankus Juško,
Moškaitis Stonkus, Jonaitis Stonkus ir daugiau vardų ir pavardžių su
šaknimi Ston. Įdomu pastebėti, kad tada knygoje įrašyti lietuviški
vardai, dabar plačiai paplitusios pavardės: Budrys, Butkus, Buivydas,
Bertašius. Gailius, Mineikis, Juškus, Kontrimas, Mickus, Stonkus,
Mažonis, Vaišvila, Venckus, Žadeika ir t.t.
1567 metų Lietuvos
kariuomenės sąraše iš Gondingos valsčiaus įrašyti 27
pašauktiniai su arkliais. Jų tarpe Micko Stanaitis ir Stanislov
Jackovič (1321-22 psl.)
Raseinių žemės teismo
1597 m. Aktų knygoje XIV t Nr. 14607, 94-105 psl.
surašytas 1585 m. birželio 9 d. Platelių krašto (Державы) inventorius
(parašyta rusų kalba). Stirbaičių
vaitystės, Stirbaičių kaime minimas
Janelis Stankaitis, valdantis 1 valaką žemės. Reketės vaitystės vaitas
Grigalius Stankaitis. Zabitų kaime Stanko Stankaitis valdo 1 valaką.
Gailaičių kaime gyveno Stantius Stankaitis (1 val), Matej Stankaitis (1
val), Grigutis Stankaitis (1 val), Imbarės vaitystėje,
Imbarės kaime
Urbonas Stankaitis (1 val), Nasrėnų kaime Jan Stanšaitis su broliu
Grigaliu (1 val), Motiejus Stankaitis (1 val), Babrungėnų vaitystėje,
Babrungėnų kaime Tomas Stanaitis (1 val), Andriejus Stanaitis (0,5
val), Alko kaime Grigutis Stanaitis (1 val), Kepurėnų kaime Jakob
Stankaitis (0,5 val).
Raseinių žemės teismo
1597 m. Aktų knygoje XIV t. Nr. 14.607 (348-51
psl.). Reketės, Skaudaičių, Imbarės ir Kūlupienų 1593 m. inventorius,
(surašytas lenkų kalba). Reketės kaime minimi Steponas Stankaitis ir
Stančius Stankaitis. Skaudaičių kaime Motiejus Stankaitis.
Valstybinėje M.
Mažvydo bibliotekoje A. Jablonskio fonde (24-XVII a.
Lietuvos inventoriuje) yra 1691.04.23 Gondingos ir Kaušėnų dvarų
inventoriai (lenkų kalba). Joje pažymėtas tik Zigmantas Stanaitis.
Lietuvos Mokslų
Akademijos bibliotekoje (Vrublevskio) yra 1721 m.
Plungės seniūnijos inventorius, surašytas Upytės teismo paseniūnio
Povilo Marcinkevičiaus, perduodant seniūniją (Plungėnų) p. Kazimierui
Krišpinui Kiršinšteinui (lenkų kalba). F-21-1107).
Jame surašyti Plungės
miestelio: Bažnyčios, Platelių, Vilniaus, Rietavo
gatvių gyventojai. Praėjus 12 metų po Didžiojo Šiaurės karo (1701-9
m.), didžiojo bado ir maro (1709-1711 m.) demografinė situacija buvo
apgailėtina.
Plungės miestelyje 30
šeimų. 18 žydų, 12 kitų. Paminskio vaitystėje,
Pakerų, Užlieknio, Jerubaičių Varkalių, Vainaičių kaimai tušti.
Alksnėnų vaitystėje
Lieplaukio, Rūdaičių, Sėlenių, Burbaičių,
Prūsalių, Varnaičių, Alksnėnų, Jodėnų, Vydeikių kaimai tušti.
Stalgėnų vaitystėje
Stalgo, Juodeikių, Riepšaičių, Srėbalių kaimai
tušti. Inventoriuje Plungės miestelyje ir kaimuose minima tik 77
pavardės (dūmai).
Lietuvos
Valstybiniame Istorijos Archyve yra saugomas 1775 m. Plungės
seniūnijos inventorius (L.V.I.A.-S.A.3921) (lenkų kalba). Palyginau
pokyčius su 1721 m. Po 54 metų inventoriaus sąrašuose minimos 445
pavardės. Gyventojų padaugėjo beveik 5,8 karto. Pakutuvėnų,
Šimulių, Juodeikių, Kumžaičių kaimuose gyveno Antanas, Petras, Juozas
ir Stanislovas Stonkai. Gal tai mano giminės pradžia?
Mano tyrinėtas Kulių
ir Plungės parapijų metrikos knygos (1794-1915 m.)
priklausė Rietavo dekanatui. Nutariau Stonkų paieškoti ir jo apylinkėse.
Pasisekė M. Mažvydo
bibliotekos fonduose rasti Raseinių Žemės teismo
Aktų knygoje XXV tome 1784 m. Rietavo seniūnijos inventorių su
miestelio ir vaitysčių gyventojų sąrašais (lenkų kalba) 505-529 psl.
Pirmas radinys. Tadeuš Stonkis naujakurys,
gyvenantis priemiestyje
Purviškiuose, atleistas nuo mokesčių iki 1790 m. balandžio 23 d.
Girėnų vaitystėje,
Spraudės kaime Mykolas Stonkus, Tyckinų kaime
Symas Stankus.
Veviržėnų
vaitystėje,
Veviržėnų miestelyje davatka Elena Stonkutė
(Helenna Stonkovna dewotka).
Veviržėnų Plungės gatvės priemiestyje
Martynas Stonkus (Marcin Stonkus).
Pasienio vaitystėje (Woitowstevo
Pagraniczne) Stirbių kaime Jurgis
Stonkus (Jerzy Stonkus).
Brožės kaime
Andriejus Stonkus.
Šukaičių kaime
Motiejus Stonkus (Maciey Stonkus).
Girėnų vaitystėje,
Styrbių kaime Pranciškus (Franciszce) Stonkus.
Rietavo seniūnijos sąrašuose pasisekė rasti devynis Stonkus ir vieną
Stonkutę.
Pavardžių
kaita
Jeigu palyginsime A. Mackavičiaus Žemaitijos valsčių surašymo 1537-38
m. 1585 m. Platelių inventorių, 1567 m. Lietuvos kariuomenės rejestro,
tai visuose sąrašuose vyrauja patroniminės pavardės su lietuviškomis,
rusiškomis ir lenkiškomis galūnėmis.
Pavyzdžiui Babrungėnų
vaitystėje, Babrungėnų kaimo gyventojų sąrašas:
M. Srutaitis, M. Gričaitis, Kasparas Juršaitis, Mykolas Keislaitis,
Stasys Lepšaitis, Tomas Stanaitis, Stanislovas Petrašaitis ir t.t.
1721 m. Plungės seniūnijos Stalgėnų vaistystėje Kumžaičių kaime buvo
išlikę daugiausia gyventojų.
Sąraše minimi M.
Skrindalius, M. Virketis,
E. Ruzgys, J. Stupelis, G. Srėbalius, J. Ekertas, M. Latakis, Baltr.
Bumblys, Elisiejus Straukas, Juoz. Vitkus.
1775 m. Plungės
seniūnijos Alksnėnų vaitystės Pakutuvėnų kaimo sąraše:
Jan. Mažjonis, K. Kniukšta, P. Milašius, J. Bučnius, A. Rupšys, J.
Lušnys, A. Imbravičius, Kaz. Brazdeikis, Antanas Stonkus, Jon. Šlimas,
Andr. Karkis, T. Pupsis, J. Žebrauskis, T. Medeikis, A. Kontautas,
Mykol. Bieliauskis.
1784 m. Rietavo
seniūnijos, Pasienio vaistystės, Styrbių kaime gyveno:
L. Dargis, T. Andrejevskis, Ant. Pareigis, S. Makutis, J. Jokaitis, M.
Kirša, P. Velička, J. Stonkus, J. Lygnugaris, M. Tilvikas, M. Jakaitis,
M. Vaicekauskas, A. Juržonis, A. Gaževskis.
Iš duotų pavyzdžių
matosi, kad Žemaitijoje 18 amžiuje patroniminės
pavardės darosi mažuma.
Išstudijavęs, aukščiau išvardytus istorijos šaltinius ne ką laimėjau.
Stonkų medžioklės rezultatai buvo gana kuklūs. Teko atgręžti akis į
Dievą ir prašyti pagalbos Motinos bažnyčios. Prasidėjo įvairių parapijų
bažnytinių metrikos (krikšto, jungtuvių, mirimo) knygos
studijos.
Apie savo paieškas
esu rašęs darbuose Akistata
su istorija (1999 m.
vasaris kovas Marijampolėje), Gondingos žemė, Močiutė Emilija
(2009 m. Marijampolė). Darbus galima rasti Aleksandravo krašto
muziejuje Mėjga.
Seniausius įrašus
radau Alsėdžių dekanato Platelių R/K bažnyčios
knygose (lotynų kalba).
1752.06.18
Platelių R.K. bažnyčios klebonas, Kotryna pakrikštijo Juozo
Švirkšnio ir Marijos Stonkalės dukrą. Kūmai Jokūbas Stonkus ir K.
Paulauskienė iš Macenių km. Platelių parapijos.
1755
m. Platelių RK bažnyčios klebonas Mykolas Zubavičius Antanu
pakrikštijo Antano Stonkaus (Stankowise) ir Magdalenos Ravickalės sūnų
iš Stirbaičių km.
1759.07.10
Platelių RK bažnyčios vikaras Pr. Šimkevičius pakrikštijo
Barbora ir Elzbietas Jokūbo ir Onos Kirtauskalės Stonkų dukras. Kūmai
Mot. Ruzevičius, Barbora Karganienė. Visi iš Macenių km. Platelių
parapijos.
1759.11.10
Platelių RKb vikaras Pr. Šimkevičius Uršule
pakrikštijo Jono Stonkaus ir Elenos Vežgalvalės dukrą. Kūmai A.
Švaikauskis ir Ona Kazonienė iš Plokščių km.
1760.09.20
Platelių RKb vikaras K. Gecevičius Baltramieju pakrikštijo
Jono Stonkaus ir Elzbietos Senkalės sūnų. Kūmai St. Brazdeikis ir Elzb.
Gricienė iš Geldžonių km., Platelių parapijos.
Ypatingai Plungės,
Kulių, Kartenos ir Kretingos parapijų, bažnytinėse
metrikos knygose pagausėjo paskutinį 18 amžiaus dešimtmetį įrašų su
Stonkaus pavarde.
1794 m.
01.06 Antanu
krikštytas Jokūbo Stonkaus sūnus iš Čiuželių kaimo, Kulių
parapijos.
01.02. Tadeušu
krikštytas Bartalomiejaus Stonkaus sūnus iš Prišmančių
km. Kretingos parapijos.
03.03. Feliksu
pakrikštytas Juozo Stonkaus sūnus iš Klibių km.
Kretingos parapijos.
07.03. Jonu
pakrikštijo Jono Stonkaus sūnų iš Klibių km. Kretingos
parapijos.
12.08. Tadu
pakrikštijo Simono Stonkaus iš Prišmančių km. Kretingos
parapijos.
06.23. Dominykas
Stonkus iš Gaudučių km.
10.05. Jonu
krikštytas Jono Stonkaus sūnus iš Pakerų kaimo Plungės
parapijos.
10.02. Ignu
krikštytas Mykolo Stonkaus sūnus iš Milašaičių kaimo,
Plungės parapijos.
1795 m.
05.10. Plungės
parapijos Jovaišiškių kaime mirė Jonas Stonkus 24 m.
05.30. Plungėje
mirė Ona Stonkienė 40 m.
07.15.
Plungėje mirė Kazimieras Stonkus 40 m.
Mirė Jokūbas Stonkus iš Čiuželių kaimo,
Kulių parapijos.
04.08. krikštytas
Petrone Pranciškaus ir Marijos Stonkų dukra Karklėnų
kaimo, Kulių parapijos.
10.11. Antanu
pakrikštytas Jono ir Onos Stonkų sūnus iš Karklėnų kaimo,
Kulių parapijos.
1796 m.
10.11. Plungėje
sutuokti Motiejus Stonkus iš Alksnėnų su S.J.
Steponavičienė iš Palūščių kaimo.
08.17. Petronėle
pakrikštyta Antano ir Justinos Ališauskaitės Stonkų
dukra iš Pakutuvėnų kaimo, Kulių parapijos.
08.19. Ignu
pakrikštytas Jokūbo ir Onos Pavlikaitės Stonkų sūnus iš
Mažiavų kaimo, Kulių parapijos.
1797 m.
12.23. Petronėlė
Stonkutė ištekėjo už J. Butkaus Stonaičių kaime,
Plungės parapija.
05.14. Juozas
Urnikis vedė Agnietę Stonkutę iš Žvirblaičių kaimo,
Plungės parapijos.
1798 m.
11.13. Plungėje
tuokėsi Ant. Stonkus (Stonkewise) ir Ona Narvydaitė iš
Palūščių kaimo.
11.13. A. Balsys
iš Jokubavo susituokė su Pranciška Stonkute iš
Žadeikių kaimo, Kartenos parapijos.
1800 m.
06.23. Kulių p.
Tilvikų kaime mirė Barbora Stonkutė
08.23. Vieštovienų
kaime mirė Motiejus Stonkus. 60 m.
Analizuojant aukščiau
minėtų parapijų metrikos knygų įrašus matosi,
kad Stonkų daugėja.
Nuo 1752 iki 1801 metų Platelių parapijoje 5, Plungės 10, Kulių
6, Kartenos 2, Kretingos 4.
Sekančiais metais rastus įrašus žymėsiu pagal parapijas ir kaimus.
1802 m.
Minima: Ona Stonkutė iš Babrungėnų km. Plungės p., Karolis Stonkus iš
Rūdaičių km. Plungės p., Ona Stonkutė iš Mažiavų km. Kulių p.
1803 m.
Elena Stonkutė iš Pakutuvėnų km.
1804 m.
Jonas Stonkus iš
Viaštovienų kaimo Kulių p., Juozas Stonkus iš
Užlieknio km. Plungės p., Valentinas Stonkus iš Rietavo p., Antanas
Stonkus Gadeikių km, Plungės p., Juozas Stonkus Plungės p, Krikštytas
Dominyku Antano Stonkaus sūnus iš Mostaičių km. Kulių p., Antanas
Stonkus iš Endrijavo, Rietavo parapija.
1805 m.
Matas Stonkus iš
Jucių km., Kulių p., Andriejus Stonkus Vieštovienų
km., Juozapas Stonkus iš Vieštovienų km.
1807-08 m.
Adomas Stonkus
Vieštovienų kaimo, Ana Stonkutė Vieštovienų kaimo.
1810 m.
Pranciškus Stonkus
Vieštovienų kaimo, Pranciškus Stonkus, Motiejaus iš
Vieštovienų kaimo, Dominykas Stonkus Kalniškių km., Kartenos p.
Plungėje mirė Aleksandras Stonkus Juodeikių kaime, Plungės parapijoje
mirė Veronika Stonkienė 50 m. Gondingos kaime Elena Stonkutė. Plungės
parapijoje Žilių km. mirė 100 metų Liucija Stonkienė.
1811-13-14 m.
Juozapas Motiejaus
Stonkus iš Vieštovienų. Dominykas, Jurgio iš
Šimulių. Kazimieras, Kazimiero Stonkus iš Kumžaičių kaimo. Mariana,
Jono iš Vieštovienų kaimo. Ignas, Jono iš Vieštovienų kaimo.
1815-17-18-19-20
Juozapas, Stepono
iš Blydakių k, Kulių p. Petras, Motiejaus iš
Vieštovienų kaimo. Liudvikas, Jono iš Vieštovienų kaimo. Dominykas,
Motiejaus Vieštovienų kaimo. Pranciškus, Antano iš Šimulių. Leokadija,
Mato iš Pažvelsio kaimo Kulių p. Mariana, Kazimiero iš Mostaičių km.,
Kulių p. Julijonas, Jono iš Vieštovienų km. Pranciškus, Jurgio iš
Juodeikių. Petronėlė Stonkutė, Pranciškaus iš Pažvelsio km., Kulių p.
mirė 2 metų.
Per 20 metų
(1801-1820) padaryta įrašų bažnyčios metrikos knygose su
Stonkų pavarde radau Kulių 24, Plungės 7, Platelių 1, Kartenos
1. Viso 33. Daugiausia Kulių parapijos Vieštovienų kaime 14.
1821-23 m.
05.06. Petronėlė,
Jono Vieštovienų km. Marijona, Jono Vieštovienų km.
Petronėlė, Motiejaus Klepščių km.
1825-26-27-28-30
Bonifacas, Jono iš
Vieštovienų km. Kazimieras, Jono iš Vieštovienų km.
Ignas, Kasparo Viržintų km. Petronėlė, Kazimiero Mastaičių km, Kulių p
Veronika, Stepono iš Blidakių km, Kilių p Kotryna, Lauryno iš Pažvelsio
km., Kulių p Ignacas, Aleksandro Mažiavų km., Kulių p Teodora,
Pranciškaus Mostaičių km. Kulių p Ignas, Petronėlės iš Vieštovienų km.
Stanislovas, Dominyko iš Vieštovienų km.
Pranciškus,
Antano iš Mažiavų
km. Stanislovas, Dominyko iš Vieštovienų km. Antanas, Jono Vieštovienų
km.
Pranciškus, Antano iš
Jokubavo parapijos. Mosėdžio parapijoje minimas
Motiejus Stonkus. Alsėdžių parapijoje minimas Benediktas Stonkus,
Vincentas, Domicelė, Marija Magdalena d. Stepono iš Blydakių km.,
Kulių p Barbora d. Motiejaus iš Karklėnų kaimo, Kulių p Jonas,
Aleksandro iš Mažiavų kaimo, Kulių p Kretingos mieste Konstantinu
Aleksandru pakrikštytas Ant. Stonkaus sūnus.
1830 m. mirimų registracijos
knygoje
01.14. mirė Jonas
Stonkus 76 m. Pažvelsio km., Kulių p.
02.28. mirė nuo
gumbo (опухоли) 35 m. Marcijona Stonkienė. Liko našlys
Pranciškus Stonkus, Mastaičių km., Kulių p.
07.16. Mažiavų
kaime gimdydama mirė 36 m. Veronika Stonkienė. Liko
našlys Aleksandras.
Padarius 10 m.
suvestinę pirmauja Kulių p. Vieštovienų kaimas 9,
Mažiavų 4, Mostaičių 3, Blydakių 2, Pažvelsio 2, Klepščių 1,
Viržintų 1, Karklėnų 1. Viso parapijoje 23. Jokubavo -1, Mosėdžio
1, Alsėdžių 3, Kretingos 1. viso 29 įrašai.
Deja, 1831-1839 m. tenka praleisti, nes Lietuvos Valstybiniame
Istorijos archyvuose neišlikę tų metų Rietavo dekanato metrikos knygų.
1840 m.
Plungės miestelyje
mirė 4 mėn. Barbora, Juozo d.
Plungės parapijos
Juodėnų km. nuo raupų mirė Vincas 5 mėn, Juozo sūnus.
1849 m.
Kartenos
miestelyje nuo senatvės (70 m.) mirė Pranciška.
Kartenos parapijos
Vėlaičių km. nuo išsekimo mirė 10 mėn. Prano ir
Pranciškos Martinaitytės Stonkų sūnus Antanas.
1853 m.
Plungės p.
sutuokti Stanislovas Stonkus 20 m. iš Karklėnų km. su Ona
Drungilaite 20 m. iš Luksnėnų.
1859 m.
Vieštovienuose
03.01. mirė 1 metų Pranciškaus ir Petronėlės Baltuonytės
Stonkų duktė Mariana (Marytė).
06.01.
Pakutuvėnuose nuo silpnumo mirė Antano ir Rozalijos Stonytės
Stonkų 8 mėn. duktė Marijana.
1862 m.
01.04.
Vieštovienuose mirė nuo kokliušo 5 savaičių Prano ir Petronėlės
Baltuonytės Stonkų sūnus Juozas.
01.21. Šimuliuose
nuo silpnumo (от слабости) 1 metų nesantuokinė
Marijonos Stonkutės duktė Ona.
1865 m.
02.06. Plungės m.
Kazimieru pakrikštytas Antano ir Sofijos Stonkų sūnus.
03.08. Vieštovienų
km. pakrikštyta Prano ir Petronėlės Baltuonytės
Stonkų duktė Ieva.
04.14. Viktoru
pakrikštytas Igno ir Teodoros Stonkų sūnus iš Plungės p.
Lieplaukės km.
04.25. Liudvika
pakrikštyta Antano ir Barboros Stonkų duktė iš Klepščių
kaimo.
05.02. Prancišku
pakrikštytas Pranciškaus ir Ievos Stonkų sūnus iš
Luksnėnų.
06.02. Adolfu
pakrikštytas Juozo ir Onos Stonkų sūnus iš Puškorių km.,
Platelių p.
10.29. Ona
pakrikštyta Prano ir Monikos Stonkų duktė iš Luksnėnų, Kulių
p.
11.25. Karklėnų
km. nuo džiovos mirė 25 m. Marij. Stonkutė.
06.25. Paalančių
kaime, Kulių p. gimė Jono ir Marijos Stonkų sūnus
Antanas.
1866 m.
01.01. Barbora
pakrikštyta Klemenso ir Grasildos Stonkų duktė iš
Mostaičių km., Kulių p.
01.30. Ignu
pakrikštytas Antano ir Barboros Stonkų sūnus iš Karklėnų km.
08.05. Petronėle
krikštyta Jono ir Petronėlės Stonkų duktė iš Palinkių
km., Kulių p.
11.01. Kotryna
krikštyta Prano ir Ievos Stonkų dukra iš Luksnėnų.
07.06. Susituokė
32 m. Antanas Stonkus iš Mostaičių su 20 m. Rozalija
Petrauskaite iš Šimulių km., Kulių p.
10.19. Susituokė
33 m. Juozas Stonkus su 19 m. Ieva Urbonaite iš
Juodeikių km., Plungės p.
1867 m.
01.17. 40 m.
našlys Jonas Stonkus vedė našlę Doublienę iš Varkelių km.,
Plungės p.
08.22. 52 m.
Kazimieras Stonkus susituokė su 40 m. našle Laurinkiene iš
Mižuikių km., Kulių p.
08.26. 34 m. Jonas
Stonkus susituokė su Petronėle Arlauskaite iš
Videikių km., Plungės p.
1871-72 m.
02.08. Kulių p.,
Paalančių km. mirė 50 m. Marijona Prūckutė
Stonkienė. Liko našlys Kazimieras Stonkus, sūnūs Petras, Pranciškus,
dukros Petronėlė, Liudvika, Ona.
07.03. Kulių p.,
Mostaičių km. nuo silpnumo mirė Aloyzo ir Rozalijos
Petrauskaitės - Stonkų duktė Karolina.
11.29. Kulių p.,
Mostaičių km nuo silpnumo mirė 2 savaičių Klemenso ir
G. Šimaitės Stonkų duktė.
02.15. Kulių p,
Šimulių km. nuo išdžiūvimo (сухости) mirė 27 m.
viengungis Jonas Stonkus.
11.29. Kulių p.
Mostaičių km. nuo kokliušo mirė pusės metų Antano ir
Rozalijos Petrauskaitės Stonkų sūnus Juozas.
07.16. Plungės
valsč. Videikių km. mirė 78 m. Petras Stonkus.
11.13.
Plungės valsč. Palūščių
km. nuo difterito mirė
Petro ir Onos Mačiūtės Stonkų 1 metų
duktė Ona.
1874 m.
03.27. Plungės p.
Puškorių km. mirė 19 m. Juozo ir Onos Stragytės
Stonkų sūnus Jurgis.
04.01. Kulių p.
Vieštovienų km. nuo raupų mirė 3 metų Antano ir
Barboros Garjonytės Stonkų sūnus.
06.14. Plungės
valsč. Norvaišių km nuo kepenų ligos mirė 63 m.
Petronėlė Kirklytė Stonkienė. Liko našlys Juozas Stonkus, dukros
Barbora, Marijona.
04.27. Kulių p.
Paalančių km. nuo džiovos mirė 40 m. Liudvika
Stonkienė. Liko našlys Juozas Stonkus, sūnūs Jonas, duktė Liudvika.
1877 m.
02.15. Plungėje
nuo šiltinės mirė 10 m. Igno ir Teodoros Mažeikaitės
Stonkų dukra Kotryna.
04.17. Plungėje
palaidota 76 m. našlė Petronėlė Stonkienė iš Sėlenių
km. Liko sūnus Juozas, dukros Grasilda, Petronėlė.
04.18. Kulių p.
Vieštovienų km. nuo džiovos mirė 50 m. amžiaus Viktoras
Stonkus. Liko našlė Teodora Domarkaitė Stonkienė iš Mižuikių km.
palikuonių nebuvo.
11.01. Kulių p.,
Vieštovienų km. nuo senatvės mirė 70 m. Petronėlė
Salytė Stonkienė. Liko našlys Dominykas, sūnūs Povilas ir Bonifacas.
1878 m.
01.10. Plungės
valsč. Juodeikių km. nuo šiltinės mirė 70 m. Marija
Stonkienė. Liko našlys Vincentas Stonkus.
01.14. Plungės
valsč. Juodėnų km. nuo skarlatinos mirė 2 m. Vincento ir
Liudvikos Mockaitės Stonkų dukra Marijona.
05.28. Plungės
valsč. Lekemės km. mirė 30 m. Veronika Bertašiūė
Stonkienė. Liko našlys Juozas Stonkus.
12.24. Plungės
valsč. Mižuikių km. nuo plaučių uždegimo mirė 63 m.
Pranciškus Stonkus. Liko našlė Ieva Survilaitė Stonkienė.
Sūnūs: Juozas,
Kazimieras, dukros: Kotryna, Petronė, Rozalija.
02.05. Agnieška
pakrikštyta Gintališkės v. Andriejaus ir Agnieškos
Kaminskaitės Stonkų dukra.
04.14. Gintališkės
v. Lygų km. 28 m. Pranciškus Stonkus vedė 17 m.
Daukšytę Kotryną.
09.01. Plungės
valsč. Juodėnų km. mirė 80 m. Stonkus Juozas, Antano.
Liko našlė Antanina, sūnūs Juozas, Vincas, Antanas, dukra Ona.
10.13. Gintališkės
valsč. Babrungėnų km. Dominyku pakrikštytas
Pranciškaus ir Petronėlės Budrikytės Stonkų sūnus. Kūmai Ignas
Stonkus ir Budrikytė
1881 m.
11.04. Kulių p.
Šimulių km. nuo trydos (от паноса) mirė šauktinis
kareivis (побилетный солдат) 23 m. Ignas Stonkus.
Kulių p. Klepščių
km. mirė 50 metų Kazimieras Stonkus. Liko našlė
Barbora Garjonytė, sūnūs Kazimieras, Antanas, Juozas, Petras, dukros
Antanina, Juzefa.
1882 m.
02.02. Kulių p.
Vieštovienų km. nuo šiltinės mirė Ona Ruibytė
Stonkienė 50 m. Liko našlys Juozas, sūnūs Antanas, Juozas, duktė
Franciška.
01.03. Plungės
valsč. Juodeikių km. mirė pusės metų Juozo ir Ievos
Stonkų sūnus Juozas.
1883 m.
03.06. Plungės
valsč. Stalgo km. nuo skarlatinos mirė Prano ir
Liudvikos Stonkų dukra Juzefa.
06.17. Plungės
valsč. Norvaišių km. nuo džiovos mirė 2 metų Igno
Stonkaus duktė.
10.11. Plungės
valsč. Truikių km. nuo džiovos mirė 35 m. Monika Anužytė
Stonkienė. Liko našlys Pranas. Dukterys Prokseda, Juzė, Joana, Ona,
Grasilda.
06.06. Kulių p.
Šakinių km. nuo plaučių uždegimo mirė Petronėlė
Norvaišaitė Stonkienė. Liko našlys Bertalomiejus, dukterys Grasilda,
Ona.
1884 m.
01.10. Plungės
valsč. Šakinių km. 54 m. Bertalomiejus Stonkus vedė 39
m. Dambrauskaitę Oną iš Mižuikių km.
08.27. Kulių p.
Šimulių km. mirė 75 m. nuo senatvės Juozas Stonkus.
Liko našlė Marcijona. Palikuonių neturėjo.
1885 m.
02.02. Kulių p.
Viešovienų km. nuo šiltinės mirė 50 m. Ona Ruibytė
Stonkienė. Liko našlys Juozas, sūnūs Antanas, Juozas, duktė Pranciška.
02.29. Plungėje 54
m. Juozas Stonkus susituokė su Brizgyte.
12.16. Kulių p.
Šimulių km. mirė Stonkus Ignas Jono (83 m.). Liko našlė
Ona Domarkaitė, sūnūs Ignas, Kazimieras, Juozas, Antanas, dukros Ona,
Barbora.
1886 m.
02.26. Kulių p.
Mostaičių km. tuokėsi atsargos kareivis 37 m.
Kazimieras Stonkus (Liudviko ir Kotrynos sūnus iš Mostaičių km.) su
Karolina Nagreckaitė iš Paalančio km.
05.27. Kulių p.
Pakutuvėnų km. nuo plaučių uždegimo mirė 68 m. Rozalija
Stonytė Stonkienė. Liko našlys 56 m. Stonkus Antanas, Jono.
06.24. Kartenos p.
vikaras Mykolas Monkevičius sutuokė 56 m. našlį
Stonkų Antaną, Jono iš Kulių p. Pakutuvėnų km. su 22 m. mergina Emilija
Maliauskaite iš Pakutuvėnų kaimo, Kartenos parapijos.
Liudininkai Juozas Maliauskis, Petras Mickus, Jonas Petraitis (Aniceto
Stonkaus senelis).
08.25. Kulių p.
Šimulių km. 35 m. Kazimieras Stonkus tuokėsi su
Marijona Drungilaitė 21 m. iš Mamių km. Tėvai Pranas ir Ona Salytė
Stonkai iš Šimulių km.
05.27. Plungės
valsč. Alksnėnų km. 49 m. našlys Ignas Stonkus tuokėsi
su 28 m. Petronėlė iš Jazdaičių km.
1887 m.
01.15. Kulių p.
Vieštovienų km. gimė Povilo ir Salomėjos Garjonytės
sūnus Antanas.
04.28. Ona
pakrikštyta Juozo ir Elenos Urbonaitės Stonkų duktė iš
Juodeikių k.
09.23. Kulių p.
R.K.b. klebonas Platonas Rimkevičius Antanu pakrikštijo
Plungės valsč. Pakutuvėnų km. valstiečių Antano ir Emilijos
Maliauskaitės Stonkų sūnų. Kūmai Motiejus Rupeika, Maliauskaitė iš
Pakutuvėnų km.
10.07. Marijona
pakrikštyta Kazimiero ir Marijonos Drangilaitės
Stonkų dukra iš Šimulių km. Kulių p.
11.09. Jurgiu
pakrikštytas Juozo ir Petronėlės Stonkų sūnus iš Mižuikių
km. Kulių p.
1888 m.
03.10. Kartenos p.
Mamių km. mirė nuo senatvės 62 m. Grasilda
Stonkienė. Liko našlys Klemensas.
08.20. Kulių p.
Karklėnų km. mirė 1 metų Antano ir Kazimieros Stonkų
dukra.
11.28. Plungės
valsč. Palūščių km. mirė Kazimiero ir Karolinos sūnus
Stonkus Kazimieras.
1889 m.
02.07. Kulių p.
Mižuikių km. gimė Juozo ir Petronėlės Petreikytės
Stonkų dukra Barbora.
04.14. Barbora
pakrikštyta Bonifaco ir Onos Vaišvilaitės Stonkų duktė
iš Kulių p. Mostaičių km.
04.17. Plungės
valsč. Vikaras Juozapavičius Antanina pakrikštijo Antano
ir Emilijos Maliauskaitės Stonkų dukrą iš Pakutuvėnų km. Kūmai
Albinas Maliauskis ir Gracinta Stropienė.
04.13. Barbora
pakrikštyta Bonifaco ir Karolinos Stonkų duktė iš
Mostaičių km. Kulių p.
09.04. Prancišku
pakrikštytas Aloyzo ir Rozalijos Petrauskaitės
Stonkų sūnus iš Paalančių km. Kulių p.
08.26. Stanislovu
pakrikštytas Jeronimo ir Marijos Steponkutės Stonkų
sūnus iš Tarvainių km. Plungės p.
09.04. Augustinu
pakrikštytas Jono ir Petronėlės Stonkų sūnus iš
Plungės miesto.
1890 m.
02.06. Barbora
pakrikštyta Juozo ir Petronėlės Petreikytės Stonkų duktė
iš Mižuikių km. Kulių p.
06.24. Barbora
pakrikštyta Kazimiero ir Marijos Drungilaitės Stonkų
duktė iš Šimulių km.
03.19. Marijona
pakrikštyta Kazimiero ir Marijos Stonkutės duktė
Kijauskų iš Šimulių km.
12.27. Jonu
pakrikštytas Bonifaco ir Onos Vaišvilaitės Stonkų sūnus
iš Mostaičių km. Kulių p.
1891 m.
01.04. Marcele
pakrikštyta Augustino ir Gracildos Gembutaitės - Stonkų
duktė iš Mostaičių km. Kulių p.
02.05. Nuo
karštinės (от горячки) mirė pusės metų Antano ir Emilijos
Stonkų sūnus Jonas. Palaidotas dalyvaujant kunigui Just. Simonaičiui.
Kulių kapinėse.
06.02. Kartenos
valsč. Blydikių km. nuo skarlatinos mirė 3 m. Jonas
06.03. 7 m. Onutė
Igno ir Marijonos Simanauskaitės vaikai.
08.28. Vieštovienų
km. nuo silpnumo mirė 11 savaičių Povilo ir
Salomėjos Gorjonytės Stonkų sūnus Leonas. Palaidotas Vieštovienų
kaimo kapinėse.
1892 m.
Kulių p. Paalančio
km. gimdydama mirė Karolina Nagreckaitė Stonkienė
26 m. Liko našlys Kazimieras Stonkus.
06.26.
Kulių p. Mostaičių km. gimdydamas mirė 40 m. Ona
Vaišvilaitė Stonkienė. Liko našlys Bonifacas, vaikai Kazimieras,
Bonifacas, Ona, Barbora.
07.16. Bonifacu
pakrikštytas Onos Vaišvilaitės Stonkienės sūnus.
Kulių p. Mostaičių km.
12.15. Pranu
pakrikštytas Kazimiero ir Marijonos Drungilaitės Stonkų
sūnus iš Šimulių km.
12.20. Marijona
pakrikštyta Juozo ir Petronėlės Petreikytės Stonkų
dukra iš Mižuikių km. Kulių p.
1893 m.
05.24. Plungės
valsč. Prūsalių km. nuo raupų mirė 9 m. Adomo Stonkaus
sūnus Kazimieras.
02.03. Kartneos
valsč. Blydakių km. nuo džiovos mirė 40 m. Stonkutė
Albina, Antano.
05.15. Kulių p.
Mostaičių km. nuo smegenų uždegimo mirė Bonifaco ir
Onos Vaišvilaitės Stonkų sūnus Bonifacas 11 mėn.
1894 m.
01.01. Plungės
valsč. Norvaišių km. mirė 68 m. Juozas Stonkus, Jono.
10.01. Kulių p.
Pakutuvėnų km. nuo silpnumo mirė 10 savaičių Antano ir
Emilijos Maliauskaitės Stonkų dukra Marcelė.
10.10. Kartenos
valsč. Blydakių km. nuo senatvės mirė 72 m. Pranciška
Stonkienė.
1895 m.
01.17. Kulių p.
Juodeikių km. nuo silpnumo mirė Gracildos Stonkutės
nesantuokinis sūnus Leonas. Palaidotas Vieštovienų km. kapinėse.
02.27. Kulių p. M.
Mostaičiuose nuo raupų mirė 21 metų Ona Stonkutė.
06.02. Kulių p.
Patyrių km. nuo plaučių uždegimo mirė 42 m. Vincas
Stonkus, Juozo.
26. Plungės valsč.
Mostaičiuose nuo silpnumo mirė 7 savaičių Bonifaco
ir Veronikos Bugenytės Stonkų dukra Marija.
1896 m.
01.07. Plungės
valsč. Nugarų km. nuo senatvės mirė 73 m. Stonkienė Ona.
03.20. Kulių p.
Šimulių km. nuo senatvės mirė 90 m. našlė Stonkienė
Ona. Liko sūnus Kazimieras, duktė Gracilda.
12.12. Plungėje
nuo džiovos mirė 60 m. Prano Stonkaus našlė Ieva. Liko
sūnūs Kasparas, Kazimieras, Konstantinas, Ignas, dukros Katrė, Petrė,
Rozalija.
1899 m.
01.05. Kulių p.
Šimulių km. nuo silpnumo mirė 3 mėn. Igno Stonkaus
sūnus.
02.07. Plungės
valsč. Palūščių km. mirė nuo džiovos 53 m. Stonkus
Kazimieras, Liudo. Liko žmona Rozalija, sūnūs Kazimieras, Antanas,
duktė Zuzana.
Pabaigiau
devynioliktojo amžiaus rastus Plungės, Kulių, Kartenos,
Kretingos parapijų metrikos knygose sakralinių paslaugų (krikšto,
jungtuvės, laidotuvės) įrašus, liečiančius Stonkų pavardes.
Pateko į mano akiratį: Plungės p. 101, Kulių p. 104, Kartenos 8,
Kulių parapijoje užtikrintai pirmavo Vieštovienai 24 įrašai,
Mostaičiai 18, Šimuliai 11. Pakutuvėnai 7, Paalantis 6,
Juodeikiai ir Mižuikiai po 5 įrašus. Matau, kad Stonkų pavardė pasklido
po visus Kulių parapijos kaimus ir daugumos Plungės parapijos kaimų.
Nuo 1863 m. pradėti daryti įrašai rusų kalba, nežiūrint tendencingo
pavardžių iškraipymo (rusinimo), pasidarė išsamesni.
Mirties atvejo registracijoje jau rašoma priežastis ir kokie liko
artimieji.
Pradedu XX amžiaus įrašų medžioklę.
1903 m. 12.28 Kulių parapijoje
M. Mostaičių kaime nuo senatvės mirė 70
m. Stonkus Aloyzas, Antano. Paliko žmoną Rozaliją Petrauskaitę
Stonkienę, sūnų Antaną, dukrą Antaniną.
1903 m. 02.11.
Plungės v. Mocenių k. nuo difterito mirė 7 m. Igno ir
Domicelės Stuopelytės Stonkų sūnus Jonas.
1903 m. 04.06
Kulių p. Šimulių k. nuo silpnumo mirė 2 mėn. Igno ir
Praksedos Balsytės _ Stonkų dukra Barbora.
1904 m.
03.12. Plungės v.
Tilvikų k. nuo senatvės mirė 80 m. amž. Stonkienė.
03.21. Plungės v.
Kapsūdžių kaime nuo senatvės mirė 73 m. Stonkus
Jonas, Adomo.
07.02. Kulių p.
Tilvikų km. nuo senatvės (83 m.) mirė Apolonija
Valatkaitė Stonkienė. Liko našlys Vincas Stonkus, sūnūs Augustinas,
Juozapas, Dominykas, Melitonas, duktė Ona.
1905 m.
05.31. Kulių p.
Vieštovienų km. nuo vandenės mirė 40 m.
Stonkus Dominykas. Liko našlė Stonkienė Salomėja, duktė Konstancija.
05.05. Kulių p.
Šimulių km. nuo kokliušo mirė 1 metų Stanislovas, Igno
ir Petronėlės Balsytės Stonkų sūnus.
07.07. Pakutuvėnų
km. mirė 1 metų Stanislovas nuo kokliušo. Tėvai
Augustinas ir Emilija Maliauskaitė Narkai (Emilija - Antano Stonkaus
našlė).
07.18.
Kulių p. Šimulių km. mirė nuo silpnumo 6 mėn.
Kazimiero ir Marijos Drungilaitės Stonkų duktė Petronėlė.
07.22. Kulių p.
Karklėnų km. mirė 6 mėn. Antano ir Kazimieros
Kijauskaitės Stonkų sūnus Vladislovas.
1906 m.
04.15. Kulių p.
Šakinių km. nuo senatvės mirė 80 m. Baltramiejus
Stonkus. Liko žmona Ona. Dukterys Ona ir Gracilda.
1914 m.
01.06. Kulių p.
Pakutuvėnų km. gimė Antano ir Marijos Bražinskytės
Stonkų sūnus Antanas. Krikštytas Plungėje 01.19. Kūmai Kazimiera
Stonkutė ir Juozas Ivinskis.
02.07. Plungės p.
Stonaičių km. nuo trydos mirė 4 mėn. Prano ir
Dominykos Narmontaitės Stonkų duktė Aniceta.
1915 m.
01.06. Kulių p.
Mižuikių km. nuo silpnumo mirė 2 metų
nesantuokinė Juzės Stonkutės duktė Aniceta.
03.05. Plungės R.K
bažnyčios kunigas P. Pukys su visomis sakramento
apeigomis pakrikštijo mergaitę vardu Monika, Antano ir Marijos
Bražinskytės Stonkų, gyvenančių teisėtoje motinystėje, gimusią
1915.03.03 Pakutuvėnų km. Kūmai Jonas Smilingis ir Aurelija Ivinskienė.
Prierašas Monika Stonkutė 1936 m. vasario 21 d. tuokėsi Kulių
bažnyčioje su bajoru Vaclovu Butkevičium iš Žlibinų parapijos Smilgių
kaimo. 1944 m. spalio mėnesį pasitraukė į Vakarus. 1948 m. išvyko į
Australiją, Melburną. Atgavus nepriklausomybę 1992 m. su
dukra Monika Danutė Baltutiene grįžo į Lietuvą, atsiėmė ūkį. Pasimirė
sulaukus 92 metų (2007.10.15) nuo senatvės. Palaikai kremuoti ir
palaidoti šalia vyro Melburno kapinėse.
02.02. Kazimieru
pakrikštytas Kazimiero ir Barboros
Žilinskaitės - Stonkų sūnus iš Kulių p. Paalančio km.
05.14. Ona
pakrikštyta Igno ir Praksedos Balsevičiūtės Stonkų duktė
iš Šimulių km. (1935 m. ištekėjo už Stepono Rojaus).
06.28. Aniceta
pakrikštyta Plungės v. Alksnėnų km. gimusi Petro ir Onos
Uznytės Stonkų duktė.
11.24. Prancišku
pakrikštytas Prano ir Barboros Narmontaitės Stonkų
sūnų iš Jazdauskų km, Plungės valsč.
09.10. Domicele
pakrikštyta Petronėlės Stonkutės duktė iš Plungės v.
Palūščių kaimo.
Pabaigiau Rietavo
dekanato Plungės ir Kulių parpijų įrašus, darytus iki
1916 metų. Nuo 1916 metų įrašai jau pradėti daryti lietuvių kalba ir
laikome kitame archyve.
Pasirinktinai
užmečiau akį ir į kitus dekanatus.
Skuodo dekanatas 1910 metai.
Gimimai:
Darbėnų p. gimė 1 Stonkus, Kretingoje 8, Jokubavo p. 1, Budrių 1,
Lenkimų, Laukžemio, Šačių, Grušlaukio nėra įrašų. Salantų p 2,
Kalnalio 1.
Alsėdžių dekanatas 1915 m.
gimimai (F-069.16.142)
Sedos p -. Renavo, Kontaučių, Bartyčių, Telšių, Alsėdžių parapijose
įrašų nėra. Žlibinų ir Kalvarijos p. po 1, Šateikių 2.
Rietavo dekanato
1902-1903-1904-1914-1915 m. mirimų registracijos
metrikos knygose radau sekančiai.
Įrašai liečiantys
Stonkų pavardę.
Ž. Naumiestyje 3, Degučių 0, Gardamo 1, Endrijavo 6, Veiviržėnų
8, Vainuto 0, Gargždai 2. Žvingiai 0, Didkiemis 0, Pajūris
1, Žygaičiai 0, Sartinėkai 0, Kuliai 13, Plungė 12, Rietavas
11, Teneniai 0, Kvėderna 0, Vėžaičiai 0, Judrėnai 0. Viso 61
įrašas.
Ir čia pirmauja Kuliai 13, Plungė 12, Rietavas 11.
Reikia atkreipti
dėmesį, kad Rietavas ir Plungė turėjo miestų teises ir
parapijose gyventojų buvo daugiau. Kulių parapijoje Stonkai visi buvo
kaimiečiai.
Susumavę visus rastus
įrašus: iki 1801 + visą devynioliktą amžių ir
1901-15 m. iš dvidešimto amžiaus gaunasi 179 įrašai.
Paimkime išeities
tašką 1775 m. darytą Plungės seniūnijos inventorių, į
kurį įeina abiejų parapijų teritorijos su gyvenusiais Antanu -
Pakutuvėnuose ir Petru - Šimuliuose, Juozu Juodeikiuose, Stasiu
Kumžaičiuose, tai po 140 metų beveik 200 įrašų.
1989 m. leidykla
Mokslas išleido Lietuviškų pavardžių žodyną.
Žodyne išvardytas
šeimų skaičius (dūmas) su Stonkaus pavarde. Viso
suregistruota žodyne 369 pavardės. Pirmauja Plungė 28, Plateliai
25, Rietavas 19, Kuliai 14. Pavardė išplitusi po visą Žemaitiją,
net Dzūkijoje: Leipalingyje 3, Merkinėje 6. Naujas Stonkų arealas
Akmenė 24.
Giminingos pavardės Stankai randama 374 atvejai. Daugiausia Kartenoje
24, Kretinga 11.
Beveik prieš 10 metų archyvuose surinkęs tokią armiją Stonkų mirusių
sielų, susiėmiau už galvos. Ką su jomis daryti? Laukiau, galvojau, gal
į galvą šaus kokia išganinga mintis, -prašviesės protas. Bet
pastebėjau, kad bėgant metams darosi atvirkščiai. Matau, kad bile dieną
galiu papildyti mirusių sielų gretas, todėl ėmiausi darbo.
Antroje dalyje Gentys
noriu pasamprotauti, kodėl jų tiek daug čia
Plungės krašte.
|