Vietovė
Bažnyčios istorija
Dvasininkai
Bažnytinės šventės
Kapinės
Susitaikinimo sodyba
Kryžiaus kelias
Kultūros istorija
Mokyklos istorija
Pilialkalnis „Pilelė“
Kaimo gyventojai
Kaimo šventės
Darbai
Žymūs žmonės
Vieta, kur noriu grįžti
A.Stonkaus fondas
     Akistata su istorija
     Vizijos prie ąžuolo
     Apie protėvius
     Kaimas prie Minijos
     Aukso žiedai
     Dėdė Jonas
     Vizija virš Atlanto
     Kelionė per pasaulį
     Kaimo istorijos
     Du gyvenimai
     Sodybos
     Gondinga - Plungė
     Pirmoji paroda
     Pirmieji žingsniai
     Mano kalendorius
     Močiutė Emilija
     Forumas
     Stonkai
     Gentys
     Reziume
Spauda
Nuotraukų galerija
Kronika
Naujienos
Kontaktai
Nuorodos


© Anicetas Stonkus

Stonkai

Evoliuciniai – istoriniai pamąstymai


Kadaise skaičiau rašytojo J. Požėros knygą „Žuvys nepažįsta savo vaikų“. Evoliucijos teorijos teigimu gyvybė atsirado vandenyje.

Paskui ji išropojo į sausumą. Vieni, kiek pasišildę saulėje, grįžo atgal, kiti liko čia gyventi. Per milijonus metų labiausiai prisitaikė prie aplinkos (net sugeba ją beviltiškai naikinti) vyriausias beždžionių brolis – žmogus. Jis atsistojo ant aukščiausios išsivystymo laiptų pakopos ir pasivadino save „sapiens“ – išmintinguoju, nors pridaro tiek visokių eibių ir kvailysčių, kokių žemiau tupintiems individams ir į galvas nešauna.

Tačiau galime teigti, kad „žmonės pažįsta savo vaikus“. (Bent jau turėtų pažinti).

Dėl šitos savybės susiformavo šeimos: tėvai, vaikai, seneliai. Giminės – dėdės, tetos, pusbroliai ir kt. susidarė giminystės ryšiai.

Istorijos eigoje iš įvairių giminių formavosi gentys, bendruomenės, tautos. Kūrėsi administraciniai dariniai: kunigaikštystės, valstybės, imperijos ir kt.

Bendruomenėse iškildavo stipresnių, gabesnių, kurie gebėjo kaupti turtą, savo valiai pajungti kitus. Atsirado valdantieji ir valdomieji.

Valdantieji, galingieji savo turtą ir įtaką perduodavo įpėdiniams. Taip įvairiuose kraštuose kūrėsi luomai: bajorų, grafų, kunigaikščių ir t.t. Ant hierarchijos aukščiausios pakopos atsistodavo imperatoriai, karaliai, carai.

Individai, pakilę aukščiau virš paprastų bėdžių, varguomenės, pradėjo save laikyti, esantys geresnės veislės. Tam patvirtinti sugalvojo ir kokybės ženklą – herbą.

„Herbas – valstybės, miesto, teritorinio vieneto, organizacijos, luomo, giminės, asmens skiriamasis ženklas“. (Iš vikipedijos).

Kilmingieji krašte užimdavo visokias pareigas, darydavo įtaką įvairiems įvykiams, kurie atsispindėdavo dokumentuose, raštuose, kronikose.

Taip buvo kaupiama istorija, auginami dinastijų, genčių genealoginiai medžiai.

Pavaldinių „be kokybės ženklo“ tas nelietė. Apie juos, vėlesniais amžiais, skurdžių žinių gali surasti išlikusiuose valsčių, dvarų inventoriuose, bažnyčių metrikos, ar valdžios mokesčių apskaitos knygose.
Civilizacijos eigoje, vystantis mokslui, kultūrai, šveitimui pradeda iškilti gabiausi ir iš nekilmingųjų. Tą ryškiausiai pailiustruoja 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų kilmė.

Beveik visi signatarai gimė kaime, tik du miesteliuos (M. Biržiška – Viekšniuose, o Pr. Dovydaitis – Višakio Rūdoje). Pagal socialinę kilmę 16 ūkininkų ir 4 bajorų vaikai. (D. Malinauskas, St. Narutavičius, Jon. Smilgevičius ir M. Biržiška). Iš 20 signatarų 19 buvo baigę aukštuosius mokslus. Tik Saliamonas Banaitis baigęs buhalterijos ir komercijos kursus Peterburge.

Matome, kad atlikti didelį, garbingą darbą nebūtinai reikalingas kokybės ženklas – herbas. Vėliau, vis mažiau į tai bebuvo kreipiama dėmesio, o sovietinės okupacijos metais tuo didžiuotis pasidarė net pavojinga. Tai buvo kaip rekomendacija greičiau gauti „kelialapį pas baltąsias meškas“.

Atgavus Nepriklausomybę užėjo, vėl, naujas priepuolis ieškoti archyvuose titulų ir herbų.

Dar jaunystėje man į atmintį įstrigo Nepriklausomybės signataro, Tautos Patriarcho J. Basanavičiaus žodžiai: - „Tauta pamiršusi savo praeitį yra be ateities“.

Apie krašto istoriją (jeigu ji domina) girdėjome mokykloje, gali pasiskaityti vadovėliuose arba knygose. Apie giminę, protėvius, jeigu nesuspėjome paklausinėti išėjusių vyresniųjų, žinios būna, dažniausiai, labai kuklios. 

Jeigu teko pavardė buvusių didžiūnų, bajorų, kaip tai: Radvilų, Masalskių, Tiškevičių, Montvilų, Goštautų ir t.t., arba asmenų, įrašytų į 2000-siais metais Vilniuje išleistą „Lietuvos bajorų palikuonių knygą“ – tai labai pasisekė.

O jeigu tavo pavardė neįtraukta į kilmingos veislės asmenų sąrašą, tai auginti giminės genealoginį medį sudėtinga.

Pavardės
Pats žodis „pavardė“ (po vardo) rodo, kad jos atsirado vėliau už vardą. Iki XIV amžiaus Lietuvoje buvo vartojami tik vardai. Vėliau, vystantis įvairiems visuomeniniams santykiams, reikėjo asmenis išskirti vienus iš kitų. Buvo pradėti lipdyti įvairūs prievardžiai. Susiformavo pavardės. 

Dabar jau yra įstatymas: - „Kiekvienas šalies pilietis privalo turėti pavardę“. Ją paveldime iš tėvų ir paliekame įpėdiniams.

Aš paveldėjau Stonkaus pavardę. Mano įpėdiniai irgi Stonkai. Įdomu, kaip ta pavardė paplitusi, kilmė ir t.t.

Mokinantis Plungės gimnazijoje (1945-53 m.), kurį laiką vienoje klasėje buvome trys Stonkai. Giminystės ryšių nenustatėme. Tuo metu Plungėje dirbo gydytojas – chirurgas Filipovas. Jo frazė: - „Čia šuniui mesk pagalį, o Stonkui klius“ – buvo ištarta, kai vieną dieną ant operacinio stalo buvo paguldytas trečias Stonkus. Taigi, tais metais Plungės apylinkėse ši pavardė buvo plačiai paplitusi.

Lietuviškų pavardžių su šaknimi „Ston“ rasime labai daug: Stonkus, Stončius, Stonys, Stončelis, Stonkūnas, Stonkevičius ir t.t.

Šaknyje pakeitus balsę „o“ į „a“ gauname kitą giminingą pavardžių grupę: Stankus, (Jonas įtrauktas į bajorų sąrašą), Stančius, Stanys, Staniulis ir begalę Stankevičių.

Mano manymu, nuo pat pavardžių atsiradimo, darant įrašus įvairiuose dokumentuose raštininkai į tas dvi balses nelabai kreipė dėmesio. Kiti dar „patobulindavo“. Įdedu pavyzdį iš savo genealogijos.

1. 1800.08.23 Vieštovėnų k., Kulių parapijoje, sulaukęs 60 m., priėmęs paskutinį šv. sakramentą, mirė Motiejus (Mathius) Stonkus (versta iš lotynų kalbos).

2. Įrašas apie jo sūnaus santuoką (versta iš lotynų kalbos). “Viešpaties 1804 m. sausio 8 d. aš R.K. Kulių bažnyčios vikaras Motiejus Jucevičius sutuokiau vyrą Joną Stonkevičių (Joanum Stonkiewisc) su mergina Barbora Dirginčiūte (et. Barbare Dirgintowna). Abu iš Vieštovienų kaimo

Sekantis įrašas po 20 metų (versta iš lotynų kalbos). „1830.01.12 Aš R.K. Kulių bažnyčios altaristas Juozapas Jurgutavičius, Antanu pakrikštijau Jono ir Barboros Dirginčiūtės – Stonkų sūnų iš Vieštovienų kaimo, Kulių parapijos“.

Tai įrašas apie mano senelį Antaną. Jis buvo jauniausias Joanem Stonkiewics sūnus. Metrikos knygose įrašyti vyriškos lyties palikuonys: 1805.11.23 gimęs – Andriejus, 1810.01.21 – Pranciškus, 1814.07.02 – Ignas, 1817.05.01 – Liudvikas, 1819.01.16 – Julijonas, 1826.02.04 – Kazimieras-Juozapas. Taigi Jono ir Barboros Stonkevičių šeima Žemaitijai davė 7 Stonkus.

Pavardės buvo netiksliai užrašomos, lenkinamos arba rusinamos.

L.V.I. Archyvo F-669.ap.22b.66.2 43. Kartenos RK parapijos santuokos knygoje, grafoje apie jaunuosius rašoma: „Крестиянина Антона Стонкусова довца 56 летний из деревни Покутувян Кулйского прихода с Емилиею Малевскою девицею 22 лет...“.

Taip iš Stonkų padarydavo Stonkusovus, Stonkienių – Stonkovas, Stonkučių – Stonkusovas.
Mano tyrinėtuose įvairiuose archyviniuose dokumentuose buvo naudojama trys kalbos.

Bažnyčios metrikos knygose maždaug iki 1830 m – lotynų, vėliau iki 1863 m – lenkų ir iki 1915 m – rusų. Be to, įvairiose parapijose daug priklausė nuo įrašus darančių asmenų.

Pavyzdžiui 1794 m. Kretingos parapijos kunigo Švėgždausko krikštyti vaikai įrašyti su galūnėmis „-ič“, „ski“: Stonkievič, Šimkievič, Grigolouski, Kutkovski, Kubilinski, Meškovič, Bolievič, Šaulinski.

Tais pat metais Endrijavo parapijos krikšto knygoje rašoma: Užgiris, Senkus, Lotužis, Žeimys, Gabrys, Žemgulis, Lukošius, Žilius, Varnelis, Pocius, Jankus, Surplys.


Iš istorinių šaltinių
Pirmą panašią pavardę radau K. Jablonskio „Istorija ir jos šaltiniai“ 273 psl. (išleista 1979 m. Vilniuje).
1491 m. Kaunas. „А писал пана Стонко Костевича, Костюшка...“ 

Kaip rašoma: „Kauno vaivados Stonkaus Kostevičiaus raštininkas Kostiuška parašė ir uždėjo antspaudą“ (Versta iš rusų k.)

Dar labiau sudomino to paties autoriaus, akademiko Konstantino Jablonskio parengta knyga: Andrius Mackavičius. ŽEMAITIJOS VALSČIŲ SURAŠYMAS 1537-1538 m. (LII leidykla. Vilnius 2003 m.)
Surašymas vyko 19 Žemaitijos valsčių ir miestelių. Buvo rašoma LDK Kanceliarijoje naudojama senąja slavų kalba ir ortografija. Jau buvo praėję daugiau nei 100 metų po žemaičių krikšto. Vis dar tebevyko pavardžių formavimasis. Sąrašuose matomas lietuviškų, krikščioniškų, slaviškų ir kitokių vardų ir pavardžių elementų.

Mane labiausiai domino Gondingos (волост Кгондинка) gyventojų sąrašas. Čia nenurodyta nei kaimai, nei miesteliai, tik prievaizdystės. Viena Janeleva Mackovičiaus. Joje 119 pavardžių, kurie į karaliaus iždą privalėjo sumokėti 106 kapas ir 10 grašių. Antra – Pacovo Rupeikavo su 103 asmenimis, kurie turėjo sumokėti 88 kapas ir 20 grašių.

Gondingos valsčiuje 1537-38 m. asmenų, įtrauktų į sąrašus su pavardėmis turinčiais šaknis „Ston“, Stan“: Stonius Jurjevič, Stanius Konstonaitis, Stan Kentrovič, Stančius Jurjevič. (98,99,101 psl.).

Stankus Kintrimaitis moka nuo arklio 15 grašių; šieną, avižas, linus 10 grašių (101 psl.).

Stanis Dorglaitis, Stonis Sakaitis (104,105 psl).

1538 m. sąrašas

Stonis Jurjevič, Stanius Kontronaitis, Ston Kentraitis. Stankus Jurjevič moka nuo žagrės 30 grašių; už avižas ir linus 10 grašių. Stankus Kentrimaitis moka tiek pat, kiek ir praėjusiais metais. (280,281,283 psl.).

Nors 1538 m. asmenys, surašyti ta pačia tvarka, tačiau pastebėjau, kai kuriuos nesutapimus. Stanius Jurjevič – Stanis, Stan Kentrovič – Ston Kentraitis, Stančius Jurjevič – Stankus Jurjevič. Pirmame sąraše I (105 psl.) rašoma Statkus Papšaitis, antrame II (217) Stankus.

Knygoje įvairių valsčių sąrašuose minimas Stonkaitis Jon (163,348), Stanko – Kalvis (179), našlė (Стонковая вдова) 214 psl. 23 įvairūs Stankevičiai, Stankevič Jan, Stankūnas Venckus, Stankus Juško, Moškaitis Stonkus, Jonaitis Stonkus ir daugiau vardų ir pavardžių su šaknimi „Ston“. Įdomu pastebėti, kad tada knygoje įrašyti lietuviški vardai, dabar plačiai paplitusios pavardės: Budrys, Butkus, Buivydas, Bertašius. Gailius, Mineikis, Juškus, Kontrimas, Mickus, Stonkus, Mažonis, Vaišvila, Venckus, Žadeika ir t.t.

1567 metų Lietuvos kariuomenės sąraše iš Gondingos valsčiaus įrašyti 27 pašauktiniai su arkliais. Jų tarpe Micko Stanaitis ir Stanislov Jackovič (1321-22 psl.)

Raseinių žemės teismo 1597 m. Aktų knygoje XIV t Nr. 14607, 94-105 psl. surašytas 1585 m. birželio 9 d. Platelių krašto (Державы) inventorius (parašyta rusų kalba). Stirbaičių vaitystės, Stirbaičių kaime minimas Janelis Stankaitis, valdantis 1 valaką žemės. Reketės vaitystės vaitas Grigalius Stankaitis. Zabitų kaime Stanko Stankaitis valdo 1 valaką. Gailaičių kaime gyveno Stantius Stankaitis (1 val), Matej Stankaitis (1 val), Grigutis Stankaitis (1 val), Imbarės vaitystėje, Imbarės kaime Urbonas Stankaitis (1 val), Nasrėnų kaime Jan Stanšaitis su broliu Grigaliu (1 val), Motiejus Stankaitis (1 val), Babrungėnų vaitystėje, Babrungėnų kaime Tomas Stanaitis (1 val), Andriejus Stanaitis (0,5 val), Alko kaime Grigutis Stanaitis (1 val), Kepurėnų kaime Jakob Stankaitis (0,5 val).

Raseinių žemės teismo 1597 m. Aktų knygoje XIV t. Nr. 14.607 (348-51 psl.). Reketės, Skaudaičių, Imbarės ir Kūlupienų 1593 m. inventorius, (surašytas lenkų kalba). Reketės kaime minimi Steponas Stankaitis ir Stančius Stankaitis. Skaudaičių kaime Motiejus Stankaitis.

Valstybinėje M. Mažvydo bibliotekoje A. Jablonskio fonde (24-XVII a. Lietuvos inventoriuje) yra 1691.04.23 Gondingos ir Kaušėnų dvarų inventoriai (lenkų kalba). Joje pažymėtas tik Zigmantas Stanaitis.

Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje (Vrublevskio) yra 1721 m. Plungės seniūnijos inventorius, surašytas Upytės teismo paseniūnio Povilo Marcinkevičiaus, perduodant seniūniją (Plungėnų) p. Kazimierui Krišpinui – Kiršinšteinui (lenkų kalba). F-21-1107).

Jame surašyti Plungės miestelio: Bažnyčios, Platelių, Vilniaus, Rietavo gatvių gyventojai. Praėjus 12 metų po Didžiojo Šiaurės karo (1701-9 m.), didžiojo bado ir maro (1709-1711 m.) demografinė situacija buvo apgailėtina.

Plungės miestelyje 30 šeimų. 18 žydų, 12 kitų. Paminskio vaitystėje, Pakerų, Užlieknio, Jerubaičių Varkalių, Vainaičių kaimai tušti.

Alksnėnų vaitystėje – Lieplaukio, Rūdaičių, Sėlenių, Burbaičių, Prūsalių, Varnaičių, Alksnėnų, Jodėnų, Vydeikių kaimai tušti.

Stalgėnų vaitystėje – Stalgo, Juodeikių, Riepšaičių, Srėbalių kaimai tušti. Inventoriuje Plungės miestelyje ir kaimuose minima tik 77 pavardės (dūmai). 

Lietuvos Valstybiniame Istorijos Archyve yra saugomas 1775 m. Plungės seniūnijos inventorius (L.V.I.A.-S.A.3921) (lenkų kalba). Palyginau pokyčius su 1721 m. Po 54 metų inventoriaus sąrašuose minimos 445 pavardės. Gyventojų padaugėjo beveik 5,8 karto. Pakutuvėnų,  Šimulių, Juodeikių, Kumžaičių kaimuose gyveno Antanas, Petras, Juozas ir Stanislovas Stonkai. Gal tai mano giminės pradžia?

Mano tyrinėtas Kulių ir Plungės parapijų metrikos knygos (1794-1915 m.) priklausė Rietavo dekanatui. Nutariau Stonkų paieškoti ir jo apylinkėse.

Pasisekė M. Mažvydo bibliotekos fonduose rasti Raseinių Žemės teismo Aktų knygoje XXV tome 1784 m. Rietavo seniūnijos inventorių su miestelio ir vaitysčių gyventojų sąrašais (lenkų kalba) 505-529 psl.

Pirmas radinys. Tadeuš Stonkis – naujakurys, gyvenantis priemiestyje Purviškiuose, atleistas nuo mokesčių iki 1790 m. balandžio 23 d.

Girėnų vaitystėje, Spraudės kaime – Mykolas Stonkus, Tyckinų kaime – Symas Stankus.

Veviržėnų vaitystėje, Veviržėnų miestelyje – davatka Elena Stonkutė (Helenna Stonkovna dewotka).

Veviržėnų Plungės gatvės priemiestyje Martynas Stonkus (Marcin Stonkus).

Pasienio vaitystėje (Woitowstevo Pagraniczne) Stirbių kaime – Jurgis Stonkus (Jerzy Stonkus).

Brožės kaime – Andriejus Stonkus.

Šukaičių kaime – Motiejus Stonkus (Maciey Stonkus).

Girėnų vaitystėje, Styrbių kaime Pranciškus (Franciszce) Stonkus. Rietavo seniūnijos sąrašuose pasisekė rasti devynis Stonkus ir vieną Stonkutę.

Pavardžių kaita
Jeigu palyginsime A. Mackavičiaus „Žemaitijos valsčių surašymo“ 1537-38 m. 1585 m. Platelių inventorių, 1567 m. Lietuvos kariuomenės rejestro, tai visuose sąrašuose vyrauja patroniminės pavardės su lietuviškomis, rusiškomis ir lenkiškomis galūnėmis.

Pavyzdžiui Babrungėnų vaitystėje, Babrungėnų kaimo gyventojų sąrašas: M. Srutaitis, M. Gričaitis, Kasparas Juršaitis, Mykolas Keislaitis, Stasys Lepšaitis, Tomas Stanaitis, Stanislovas Petrašaitis ir t.t.
1721 m. Plungės seniūnijos Stalgėnų vaistystėje Kumžaičių kaime buvo išlikę daugiausia gyventojų.

Sąraše minimi M. Skrindalius, M. Virketis, E. Ruzgys, J. Stupelis, G. Srėbalius, J. Ekertas, M. Latakis, Baltr. Bumblys, Elisiejus Straukas, Juoz. Vitkus.

1775 m. Plungės seniūnijos Alksnėnų vaitystės Pakutuvėnų kaimo sąraše: Jan. Mažjonis, K. Kniukšta, P. Milašius, J. Bučnius, A. Rupšys, J. Lušnys, A. Imbravičius, Kaz. Brazdeikis, Antanas Stonkus, Jon. Šlimas, Andr. Karkis, T. Pupsis, J. Žebrauskis, T. Medeikis, A. Kontautas, Mykol. Bieliauskis.

1784 m. Rietavo seniūnijos, Pasienio vaistystės, Styrbių kaime gyveno: L. Dargis, T. Andrejevskis, Ant. Pareigis, S. Makutis, J. Jokaitis, M. Kirša, P. Velička, J. Stonkus, J. Lygnugaris, M. Tilvikas, M. Jakaitis, M. Vaicekauskas, A. Juržonis, A. Gaževskis.

Iš duotų pavyzdžių matosi, kad Žemaitijoje 18 amžiuje patroniminės pavardės darosi mažuma.
Išstudijavęs, aukščiau išvardytus istorijos šaltinius ne ką laimėjau. Stonkų „medžioklės“ rezultatai buvo gana kuklūs. Teko atgręžti akis į Dievą ir prašyti pagalbos Motinos bažnyčios. Prasidėjo įvairių parapijų bažnytinių metrikos (krikšto, jungtuvių, mirimo) knygos studijos. 

Apie savo paieškas esu rašęs darbuose „Akistata su istorija“ (1999 m. vasaris – kovas Marijampolėje), „Gondingos žemė“, „Močiutė Emilija“ (2009 m. Marijampolė). Darbus galima rasti Aleksandravo krašto muziejuje „Mėjga“.

Seniausius įrašus radau Alsėdžių dekanato Platelių R/K bažnyčios knygose (lotynų kalba).

1752.06.18 Platelių R.K. bažnyčios klebonas, Kotryna pakrikštijo Juozo Švirkšnio ir Marijos Stonkalės dukrą. Kūmai Jokūbas Stonkus ir K. Paulauskienė iš Macenių km. Platelių parapijos.

1755 m. Platelių RK bažnyčios klebonas Mykolas Zubavičius Antanu pakrikštijo Antano Stonkaus (Stankowise) ir Magdalenos Ravickalės sūnų iš Stirbaičių km.

1759.07.10 Platelių RK bažnyčios vikaras Pr. Šimkevičius pakrikštijo Barbora ir Elzbietas Jokūbo ir Onos Kirtauskalės – Stonkų dukras. Kūmai Mot. Ruzevičius, Barbora Karganienė. Visi iš Macenių km. Platelių parapijos. 

1759.11.10 Platelių RKb vikaras  Pr. Šimkevičius Uršule pakrikštijo Jono Stonkaus ir Elenos Vežgalvalės dukrą. Kūmai A. Švaikauskis ir Ona Kazonienė iš Plokščių km. 

1760.09.20 Platelių RKb vikaras K. Gecevičius Baltramieju pakrikštijo Jono Stonkaus ir Elzbietos Senkalės sūnų. Kūmai St. Brazdeikis ir Elzb. Gricienė iš Geldžonių km., Platelių parapijos.

Ypatingai Plungės, Kulių, Kartenos ir Kretingos parapijų, bažnytinėse metrikos knygose pagausėjo paskutinį 18 amžiaus dešimtmetį įrašų su Stonkaus pavarde.

1794 m.
01.06 Antanu krikštytas Jokūbo Stonkaus sūnus iš Čiuželių kaimo, Kulių parapijos.
01.02. Tadeušu krikštytas Bartalomiejaus Stonkaus sūnus iš Prišmančių km. Kretingos parapijos.
03.03. Feliksu pakrikštytas Juozo Stonkaus sūnus iš Klibių km. Kretingos parapijos.
07.03. Jonu pakrikštijo Jono Stonkaus sūnų iš Klibių km. Kretingos parapijos.
12.08. Tadu pakrikštijo Simono Stonkaus iš Prišmančių km. Kretingos parapijos.
06.23. Dominykas Stonkus iš Gaudučių km.
10.05. Jonu krikštytas Jono Stonkaus sūnus iš Pakerų kaimo Plungės parapijos.
10.02. Ignu krikštytas Mykolo Stonkaus sūnus iš Milašaičių kaimo, Plungės parapijos.

1795 m.
05.10. Plungės parapijos Jovaišiškių kaime mirė Jonas Stonkus 24 m.
05.30. Plungėje mirė Ona Stonkienė 40 m.
07.15.  Plungėje mirė Kazimieras Stonkus 40 m.
    Mirė Jokūbas Stonkus iš Čiuželių kaimo, Kulių parapijos.
04.08. krikštytas Petrone Pranciškaus ir Marijos Stonkų dukra Karklėnų kaimo, Kulių parapijos.
10.11. Antanu pakrikštytas Jono ir Onos Stonkų sūnus iš Karklėnų kaimo, Kulių parapijos.

1796 m.
10.11. Plungėje sutuokti Motiejus Stonkus iš Alksnėnų su S.J. Steponavičienė iš Palūščių kaimo.
08.17. Petronėle pakrikštyta Antano ir Justinos Ališauskaitės – Stonkų dukra iš Pakutuvėnų kaimo, Kulių parapijos.
08.19. Ignu pakrikštytas Jokūbo ir Onos Pavlikaitės – Stonkų sūnus iš Mažiavų kaimo, Kulių parapijos.

1797 m.
12.23. Petronėlė Stonkutė ištekėjo už J. Butkaus Stonaičių kaime, Plungės parapija.
05.14. Juozas Urnikis vedė Agnietę Stonkutę iš Žvirblaičių kaimo, Plungės parapijos.
1798 m.
11.13. Plungėje tuokėsi Ant. Stonkus (Stonkewise) ir Ona Narvydaitė iš Palūščių kaimo.
11.13. A. Balsys iš Jokubavo susituokė su Pranciška Stonkute iš Žadeikių kaimo, Kartenos parapijos.

1800 m.
06.23. Kulių p. Tilvikų kaime mirė Barbora Stonkutė
08.23. Vieštovienų kaime mirė Motiejus Stonkus. 60 m.

Analizuojant aukščiau minėtų parapijų metrikos knygų įrašus – matosi, kad Stonkų daugėja.
Nuo 1752 iki 1801 metų Platelių parapijoje – 5, Plungės – 10, Kulių – 6, Kartenos – 2, Kretingos – 4.
Sekančiais metais rastus įrašus žymėsiu pagal parapijas ir kaimus.

1802 m.
Minima: Ona Stonkutė iš Babrungėnų km. Plungės p., Karolis Stonkus iš Rūdaičių km. Plungės p., Ona Stonkutė iš Mažiavų km. Kulių p.

1803 m.
Elena Stonkutė iš Pakutuvėnų km.

1804 m.
Jonas Stonkus iš Viaštovienų kaimo Kulių p., Juozas Stonkus iš Užlieknio km. Plungės p., Valentinas Stonkus iš Rietavo p., Antanas Stonkus Gadeikių km, Plungės p., Juozas Stonkus Plungės p, Krikštytas Dominyku Antano Stonkaus sūnus iš Mostaičių km. Kulių p., Antanas Stonkus iš Endrijavo, Rietavo parapija.

1805 m.
Matas Stonkus iš Jucių km., Kulių p., Andriejus Stonkus Vieštovienų km., Juozapas Stonkus iš Vieštovienų km.

1807-08 m.
Adomas Stonkus Vieštovienų kaimo, Ana Stonkutė Vieštovienų kaimo.

1810 m.
Pranciškus Stonkus Vieštovienų kaimo, Pranciškus Stonkus, Motiejaus iš Vieštovienų kaimo, Dominykas Stonkus Kalniškių km., Kartenos p. Plungėje mirė Aleksandras Stonkus Juodeikių kaime, Plungės parapijoje mirė Veronika Stonkienė 50 m. Gondingos kaime Elena Stonkutė. Plungės parapijoje Žilių km. mirė 100 metų Liucija Stonkienė.

1811-13-14 m.
Juozapas Motiejaus Stonkus iš Vieštovienų. Dominykas, Jurgio iš Šimulių. Kazimieras, Kazimiero Stonkus iš Kumžaičių kaimo. Mariana, Jono iš Vieštovienų kaimo. Ignas, Jono iš Vieštovienų kaimo.

1815-17-18-19-20
Juozapas, Stepono iš Blydakių k, Kulių p. Petras, Motiejaus iš Vieštovienų kaimo. Liudvikas, Jono iš Vieštovienų kaimo. Dominykas, Motiejaus Vieštovienų kaimo. Pranciškus, Antano iš Šimulių. Leokadija, Mato iš Pažvelsio kaimo Kulių p. Mariana, Kazimiero iš Mostaičių km., Kulių p. Julijonas, Jono iš Vieštovienų km. Pranciškus, Jurgio iš Juodeikių. Petronėlė Stonkutė, Pranciškaus iš Pažvelsio km., Kulių p. mirė 2 metų.

Per 20 metų (1801-1820) padaryta įrašų bažnyčios metrikos knygose su Stonkų pavarde radau Kulių – 24, Plungės – 7, Platelių – 1, Kartenos – 1. Viso 33. Daugiausia Kulių parapijos Vieštovienų kaime – 14.

1821-23 m.
05.06. Petronėlė, Jono Vieštovienų km. Marijona, Jono Vieštovienų km. Petronėlė, Motiejaus Klepščių km.

1825-26-27-28-30
Bonifacas, Jono iš Vieštovienų km. Kazimieras, Jono iš Vieštovienų km. Ignas, Kasparo Viržintų km. Petronėlė, Kazimiero Mastaičių km, Kulių p Veronika, Stepono iš Blidakių km, Kilių p Kotryna, Lauryno iš Pažvelsio km., Kulių p Ignacas, Aleksandro Mažiavų km., Kulių p Teodora, Pranciškaus Mostaičių km. Kulių p Ignas, Petronėlės iš Vieštovienų km. Stanislovas, Dominyko iš Vieštovienų km

Pranciškus, Antano iš Mažiavų km. Stanislovas, Dominyko iš Vieštovienų km. Antanas, Jono Vieštovienų km.

Pranciškus, Antano iš Jokubavo parapijos. Mosėdžio parapijoje minimas Motiejus Stonkus. Alsėdžių parapijoje minimas Benediktas Stonkus, Vincentas, Domicelė, Marija – Magdalena d. Stepono iš Blydakių km., Kulių p Barbora d. Motiejaus iš Karklėnų kaimo, Kulių p Jonas, Aleksandro iš Mažiavų kaimo, Kulių p Kretingos mieste Konstantinu Aleksandru pakrikštytas Ant. Stonkaus sūnus.

1830 m. mirimų registracijos knygoje
01.14. mirė Jonas Stonkus 76 m. Pažvelsio km., Kulių p.
02.28. mirė nuo gumbo (опухоли) 35 m. Marcijona Stonkienė. Liko našlys Pranciškus Stonkus, Mastaičių km., Kulių p.
07.16. Mažiavų kaime gimdydama mirė 36 m. Veronika Stonkienė. Liko našlys Aleksandras.

Padarius 10 m. suvestinę pirmauja Kulių p. Vieštovienų kaimas – 9, Mažiavų – 4, Mostaičių – 3, Blydakių – 2, Pažvelsio – 2, Klepščių – 1, Viržintų – 1, Karklėnų – 1. Viso parapijoje – 23. Jokubavo -1, Mosėdžio – 1, Alsėdžių – 3, Kretingos – 1. viso 29 įrašai.
Deja, 1831-1839 m. tenka praleisti, nes Lietuvos Valstybiniame Istorijos archyvuose neišlikę tų metų Rietavo dekanato metrikos knygų.

1840 m.
Plungės miestelyje mirė 4 mėn. Barbora, Juozo d.
Plungės parapijos Juodėnų km. nuo raupų mirė Vincas 5 mėn, Juozo sūnus.

1849 m.
Kartenos miestelyje nuo senatvės (70 m.) mirė Pranciška.
Kartenos parapijos Vėlaičių km. nuo išsekimo mirė 10 mėn. Prano ir Pranciškos Martinaitytės – Stonkų sūnus Antanas.

1853 m.
Plungės p. sutuokti Stanislovas Stonkus 20 m. iš Karklėnų km. su Ona Drungilaite 20 m. iš Luksnėnų.


1859 m.
Vieštovienuose 03.01. mirė 1 metų Pranciškaus ir Petronėlės Baltuonytės – Stonkų duktė Mariana (Marytė).
06.01. Pakutuvėnuose nuo silpnumo mirė Antano ir Rozalijos Stonytės – Stonkų 8 mėn. duktė Marijana.


1862 m.
01.04. Vieštovienuose mirė nuo kokliušo 5 savaičių Prano ir Petronėlės Baltuonytės – Stonkų sūnus Juozas.
01.21. Šimuliuose nuo silpnumo (от слабости) 1 metų nesantuokinė Marijonos Stonkutės duktė Ona.

1865 m.
02.06. Plungės m. Kazimieru pakrikštytas Antano ir Sofijos Stonkų sūnus.
03.08. Vieštovienų km. pakrikštyta Prano ir Petronėlės Baltuonytės Stonkų duktė Ieva.
04.14. Viktoru pakrikštytas Igno ir Teodoros Stonkų sūnus iš Plungės p. Lieplaukės km.
04.25. Liudvika pakrikštyta Antano ir Barboros Stonkų duktė iš Klepščių kaimo.
05.02. Prancišku pakrikštytas Pranciškaus ir Ievos Stonkų sūnus iš Luksnėnų.
06.02. Adolfu pakrikštytas Juozo ir Onos Stonkų sūnus iš Puškorių km., Platelių p.
10.29. Ona pakrikštyta Prano ir Monikos Stonkų duktė iš Luksnėnų, Kulių p.
11.25. Karklėnų km. nuo džiovos mirė 25 m. Marij. Stonkutė.
06.25. Paalančių kaime, Kulių p. gimė Jono ir Marijos Stonkų sūnus Antanas.

1866 m.
01.01. Barbora pakrikštyta Klemenso ir Grasildos Stonkų duktė iš Mostaičių km., Kulių p.
01.30. Ignu pakrikštytas Antano ir Barboros Stonkų sūnus iš Karklėnų km.
08.05. Petronėle krikštyta Jono ir Petronėlės Stonkų duktė iš Palinkių km., Kulių p.
11.01. Kotryna krikštyta Prano ir Ievos Stonkų dukra iš Luksnėnų.
07.06. Susituokė 32 m. Antanas Stonkus iš Mostaičių su 20 m. Rozalija Petrauskaite iš Šimulių km., Kulių p.
10.19. Susituokė 33 m. Juozas Stonkus su 19 m. Ieva Urbonaite iš Juodeikių km., Plungės p.
1867 m.
01.17. 40 m. našlys Jonas Stonkus vedė našlę Doublienę iš Varkelių km., Plungės p.
08.22. 52 m. Kazimieras Stonkus susituokė su 40 m. našle Laurinkiene iš Mižuikių km., Kulių p.
08.26. 34 m. Jonas Stonkus susituokė su Petronėle Arlauskaite iš Videikių km., Plungės p.
1871-72 m.
02.08. Kulių p., Paalančių km. mirė 50 m. Marijona Prūckutė – Stonkienė. Liko našlys Kazimieras Stonkus, sūnūs Petras, Pranciškus, dukros – Petronėlė, Liudvika, Ona.
07.03. Kulių p., Mostaičių km. nuo silpnumo mirė Aloyzo ir Rozalijos Petrauskaitės - Stonkų duktė Karolina.
11.29. Kulių p., Mostaičių km nuo silpnumo mirė 2 savaičių Klemenso ir G. Šimaitės – Stonkų duktė.
02.15. Kulių p, Šimulių km. nuo išdžiūvimo (сухости) mirė 27 m. viengungis Jonas Stonkus.
11.29. Kulių p. Mostaičių km. nuo kokliušo mirė pusės metų Antano ir Rozalijos Petrauskaitės – Stonkų sūnus Juozas.
07.16. Plungės valsč. Videikių km. mirė 78 m. Petras Stonkus.
11.13. Plungės  valsč.  Palūščių  km.  nuo  difterito  mirė  Petro  ir  Onos Mačiūtės – Stonkų 1  metų duktė Ona.

1874 m.
03.27. Plungės p. Puškorių km. mirė 19 m. Juozo ir Onos Stragytės – Stonkų sūnus Jurgis.
04.01. Kulių p. Vieštovienų km. nuo raupų mirė 3 metų Antano ir Barboros Garjonytės – Stonkų sūnus.
06.14. Plungės valsč. Norvaišių km nuo kepenų ligos mirė 63 m. Petronėlė Kirklytė –Stonkienė. Liko našlys Juozas Stonkus, dukros – Barbora, Marijona.
04.27. Kulių p. Paalančių km. nuo džiovos mirė 40 m. Liudvika Stonkienė. Liko našlys Juozas Stonkus, sūnūs Jonas, duktė Liudvika.

1877 m.
02.15. Plungėje nuo šiltinės mirė 10 m. Igno ir Teodoros Mažeikaitės – Stonkų dukra Kotryna.
04.17. Plungėje palaidota 76 m. našlė Petronėlė Stonkienė iš Sėlenių km. Liko sūnus Juozas, dukros – Grasilda, Petronėlė.
04.18. Kulių p. Vieštovienų km. nuo džiovos mirė 50 m. amžiaus Viktoras Stonkus. Liko našlė Teodora Domarkaitė – Stonkienė iš Mižuikių km. palikuonių nebuvo.
11.01. Kulių p., Vieštovienų km. nuo senatvės mirė 70 m. Petronėlė Salytė – Stonkienė. Liko našlys Dominykas, sūnūs Povilas ir Bonifacas.

1878 m.
01.10. Plungės valsč. Juodeikių km. nuo šiltinės mirė 70 m. Marija Stonkienė. Liko našlys Vincentas Stonkus.
01.14. Plungės valsč. Juodėnų km. nuo skarlatinos mirė 2 m. Vincento ir Liudvikos Mockaitės – Stonkų dukra Marijona.
05.28. Plungės valsč. Lekemės km. mirė 30 m. Veronika Bertašiūė – Stonkienė. Liko našlys Juozas Stonkus.
12.24. Plungės valsč. Mižuikių km. nuo plaučių uždegimo mirė 63 m. Pranciškus Stonkus. Liko našlė Ieva Survilaitė – Stonkienė.
Sūnūs: Juozas, Kazimieras, dukros: Kotryna, Petronė, Rozalija.
02.05. Agnieška pakrikštyta Gintališkės v. Andriejaus ir Agnieškos Kaminskaitės  Stonkų  dukra.
04.14. Gintališkės v. Lygų km. 28 m. Pranciškus Stonkus vedė 17 m. Daukšytę Kotryną.
09.01. Plungės valsč. Juodėnų km. mirė 80 m. Stonkus Juozas, Antano. Liko našlė Antanina, sūnūs Juozas, Vincas, Antanas, dukra Ona.
10.13. Gintališkės valsč. Babrungėnų km. Dominyku pakrikštytas Pranciškaus ir Petronėlės Budrikytės – Stonkų sūnus. Kūmai Ignas Stonkus ir Budrikytė

1881 m.
11.04. Kulių p. Šimulių km. nuo trydos (от паноса) mirė šauktinis kareivis (побилетный солдат) 23 m. Ignas Stonkus.
Kulių p. Klepščių km. mirė 50 metų Kazimieras Stonkus. Liko našlė Barbora Garjonytė, sūnūs Kazimieras, Antanas, Juozas, Petras, dukros Antanina, Juzefa.

1882 m.
02.02. Kulių p. Vieštovienų km. nuo šiltinės mirė Ona Ruibytė – Stonkienė 50 m. Liko našlys Juozas, sūnūs Antanas, Juozas, duktė Franciška.
01.03. Plungės valsč. Juodeikių km. mirė pusės metų Juozo ir Ievos Stonkų sūnus Juozas.

1883 m.
03.06. Plungės valsč. Stalgo km. nuo skarlatinos mirė Prano ir Liudvikos Stonkų dukra Juzefa.
06.17. Plungės valsč. Norvaišių km. nuo džiovos mirė 2 metų Igno Stonkaus duktė.
10.11. Plungės valsč. Truikių km. nuo džiovos mirė 35 m. Monika Anužytė – Stonkienė. Liko našlys Pranas. Dukterys Prokseda, Juzė, Joana, Ona, Grasilda.
06.06. Kulių p. Šakinių km. nuo plaučių uždegimo mirė Petronėlė Norvaišaitė – Stonkienė. Liko našlys Bertalomiejus, dukterys Grasilda, Ona.

1884 m.
01.10. Plungės valsč. Šakinių km. 54 m. Bertalomiejus Stonkus vedė 39 m. Dambrauskaitę Oną iš Mižuikių km.
08.27. Kulių p. Šimulių km. mirė 75 m. nuo senatvės Juozas Stonkus. Liko našlė Marcijona. Palikuonių neturėjo.

1885 m.
02.02. Kulių p. Viešovienų km. nuo šiltinės mirė 50 m. Ona Ruibytė – Stonkienė. Liko našlys Juozas, sūnūs Antanas, Juozas, duktė Pranciška.
02.29. Plungėje 54 m. Juozas Stonkus susituokė su Brizgyte.
12.16. Kulių p. Šimulių km. mirė Stonkus Ignas Jono (83 m.). Liko našlė Ona Domarkaitė, sūnūs Ignas, Kazimieras, Juozas, Antanas, dukros Ona, Barbora.

1886 m.
02.26. Kulių p. Mostaičių km. tuokėsi atsargos kareivis 37 m. Kazimieras Stonkus (Liudviko ir Kotrynos sūnus iš Mostaičių km.) su Karolina Nagreckaitė iš Paalančio km.
05.27. Kulių p. Pakutuvėnų km. nuo plaučių uždegimo mirė 68 m. Rozalija Stonytė – Stonkienė. Liko našlys 56 m. Stonkus Antanas, Jono.
06.24. Kartenos p. vikaras Mykolas Monkevičius sutuokė 56 m. našlį Stonkų Antaną, Jono iš Kulių p. Pakutuvėnų km. su 22 m. mergina Emilija Maliauskaite iš Pakutuvėnų  kaimo, Kartenos parapijos. Liudininkai Juozas Maliauskis, Petras Mickus, Jonas Petraitis (Aniceto Stonkaus senelis).
08.25. Kulių p. Šimulių km. 35 m. Kazimieras Stonkus tuokėsi su Marijona Drungilaitė 21 m. iš Mamių km. Tėvai Pranas ir Ona Salytė – Stonkai iš Šimulių km.
05.27. Plungės valsč. Alksnėnų km. 49 m. našlys Ignas Stonkus tuokėsi su 28 m. Petronėlė iš Jazdaičių km.

1887 m.
01.15. Kulių p. Vieštovienų km. gimė Povilo ir Salomėjos Garjonytės sūnus Antanas.
04.28. Ona pakrikštyta Juozo ir Elenos Urbonaitės – Stonkų duktė iš Juodeikių k.
09.23. Kulių p. R.K.b. klebonas Platonas Rimkevičius Antanu pakrikštijo Plungės valsč. Pakutuvėnų km. valstiečių Antano ir Emilijos Maliauskaitės – Stonkų sūnų. Kūmai Motiejus Rupeika, Maliauskaitė iš Pakutuvėnų km.
10.07. Marijona pakrikštyta Kazimiero ir Marijonos Drangilaitės – Stonkų dukra iš Šimulių km. Kulių p.
11.09. Jurgiu pakrikštytas Juozo ir Petronėlės Stonkų sūnus iš Mižuikių km. Kulių p.

1888 m.
03.10. Kartenos p. Mamių km. mirė nuo senatvės 62 m. Grasilda Stonkienė. Liko našlys Klemensas.
08.20. Kulių p. Karklėnų km. mirė 1 metų Antano ir Kazimieros Stonkų dukra.
11.28. Plungės valsč. Palūščių km. mirė Kazimiero ir Karolinos sūnus Stonkus Kazimieras.

1889 m.
02.07. Kulių p. Mižuikių km. gimė Juozo ir Petronėlės Petreikytės Stonkų dukra Barbora.
04.14. Barbora pakrikštyta Bonifaco ir Onos Vaišvilaitės – Stonkų duktė iš Kulių p. Mostaičių km.
04.17. Plungės valsč. Vikaras Juozapavičius Antanina pakrikštijo Antano ir Emilijos Maliauskaitės – Stonkų dukrą iš Pakutuvėnų km. Kūmai Albinas Maliauskis ir Gracinta Stropienė.
04.13. Barbora pakrikštyta Bonifaco ir Karolinos Stonkų duktė iš Mostaičių km. Kulių p.
09.04. Prancišku pakrikštytas Aloyzo ir Rozalijos Petrauskaitės – Stonkų sūnus iš Paalančių km. Kulių p.
08.26. Stanislovu pakrikštytas Jeronimo ir Marijos Steponkutės – Stonkų sūnus iš Tarvainių km. Plungės p.
09.04. Augustinu pakrikštytas Jono ir Petronėlės Stonkų sūnus iš Plungės miesto.

1890 m.
02.06. Barbora pakrikštyta Juozo ir Petronėlės Petreikytės Stonkų duktė iš Mižuikių km. Kulių p.
06.24. Barbora pakrikštyta Kazimiero ir Marijos Drungilaitės – Stonkų duktė iš Šimulių km.
03.19. Marijona pakrikštyta Kazimiero ir Marijos Stonkutės duktė Kijauskų iš Šimulių km.
12.27. Jonu pakrikštytas Bonifaco ir Onos Vaišvilaitės – Stonkų sūnus iš Mostaičių km. Kulių p.
1891 m.
01.04. Marcele pakrikštyta Augustino ir Gracildos Gembutaitės - Stonkų duktė iš Mostaičių km. Kulių p.
02.05. Nuo karštinės (от горячки) mirė pusės metų Antano ir Emilijos Stonkų sūnus Jonas. Palaidotas dalyvaujant kunigui Just. Simonaičiui. Kulių kapinėse.
06.02. Kartenos valsč. Blydikių km. nuo skarlatinos mirė 3 m. Jonas
06.03. 7 m. Onutė Igno ir Marijonos Simanauskaitės vaikai.
08.28. Vieštovienų km. nuo silpnumo mirė 11 savaičių Povilo ir Salomėjos Gorjonytės – Stonkų sūnus Leonas. Palaidotas Vieštovienų kaimo kapinėse.

1892 m.
Kulių p. Paalančio km. gimdydama mirė Karolina Nagreckaitė – Stonkienė 26 m. Liko našlys Kazimieras Stonkus.
 06.26. Kulių p. Mostaičių km. gimdydamas mirė 40 m. Ona Vaišvilaitė – Stonkienė. Liko našlys Bonifacas, vaikai Kazimieras, Bonifacas, Ona, Barbora.
07.16. Bonifacu pakrikštytas Onos Vaišvilaitės – Stonkienės sūnus. Kulių p. Mostaičių km.
12.15. Pranu pakrikštytas Kazimiero ir Marijonos Drungilaitės – Stonkų sūnus iš Šimulių km.
12.20. Marijona pakrikštyta Juozo ir Petronėlės Petreikytės – Stonkų dukra iš Mižuikių km. Kulių p.

1893 m.
05.24. Plungės valsč. Prūsalių km. nuo raupų mirė 9 m. Adomo Stonkaus sūnus Kazimieras.
02.03. Kartneos valsč. Blydakių km. nuo džiovos mirė 40 m. Stonkutė Albina, Antano.
05.15. Kulių p. Mostaičių km. nuo smegenų uždegimo mirė Bonifaco ir Onos Vaišvilaitės – Stonkų sūnus Bonifacas 11 mėn.

1894 m.
01.01. Plungės valsč. Norvaišių km. mirė 68 m. Juozas Stonkus, Jono.
10.01. Kulių p. Pakutuvėnų km. nuo silpnumo mirė 10 savaičių Antano ir Emilijos Maliauskaitės – Stonkų dukra Marcelė.
10.10. Kartenos valsč. Blydakių km. nuo senatvės mirė 72 m. Pranciška Stonkienė.

1895 m.
01.17. Kulių p. Juodeikių km. nuo silpnumo mirė Gracildos Stonkutės nesantuokinis sūnus Leonas. Palaidotas Vieštovienų km. kapinėse.
02.27. Kulių p. M. Mostaičiuose nuo raupų mirė 21 metų Ona Stonkutė.
06.02. Kulių p. Patyrių km. nuo plaučių uždegimo mirė 42 m. Vincas Stonkus, Juozo.
26. Plungės valsč. Mostaičiuose nuo silpnumo mirė 7 savaičių Bonifaco ir Veronikos Bugenytės Stonkų dukra Marija.

1896 m.
01.07. Plungės valsč. Nugarų km. nuo senatvės mirė 73 m. Stonkienė Ona.
03.20. Kulių p. Šimulių km. nuo senatvės mirė 90 m. našlė Stonkienė Ona. Liko sūnus Kazimieras, duktė Gracilda.
12.12. Plungėje nuo džiovos mirė 60 m. Prano Stonkaus našlė Ieva. Liko sūnūs Kasparas, Kazimieras, Konstantinas, Ignas, dukros Katrė, Petrė, Rozalija.

1899 m.
01.05. Kulių p. Šimulių km. nuo silpnumo mirė 3 mėn. Igno Stonkaus sūnus.
02.07. Plungės valsč. Palūščių km. mirė nuo džiovos 53 m. Stonkus Kazimieras, Liudo. Liko žmona Rozalija, sūnūs Kazimieras, Antanas, duktė Zuzana.

Pabaigiau devynioliktojo amžiaus rastus Plungės, Kulių, Kartenos, Kretingos parapijų metrikos knygose sakralinių paslaugų (krikšto, jungtuvės, laidotuvės) įrašus, liečiančius Stonkų pavardes.
Pateko į mano akiratį: Plungės p. – 101, Kulių p. – 104, Kartenos – 8, Kulių parapijoje užtikrintai pirmavo Vieštovienai – 24 įrašai, Mostaičiai – 18, Šimuliai – 11. Pakutuvėnai – 7, Paalantis – 6, Juodeikiai ir Mižuikiai po 5 įrašus. Matau, kad Stonkų pavardė pasklido po visus Kulių parapijos kaimus ir daugumos Plungės parapijos kaimų. Nuo 1863 m. pradėti daryti įrašai rusų kalba, nežiūrint tendencingo pavardžių iškraipymo (rusinimo), pasidarė išsamesni.
Mirties atvejo registracijoje jau rašoma priežastis ir kokie liko artimieji.
Pradedu XX amžiaus įrašų medžioklę.

1903 m. 12.28 Kulių parapijoje M. Mostaičių kaime nuo senatvės mirė 70 m. Stonkus Aloyzas, Antano. Paliko žmoną Rozaliją Petrauskaitę – Stonkienę, sūnų Antaną, dukrą Antaniną.
1903 m. 02.11. Plungės v. Mocenių k. nuo difterito mirė 7 m. Igno ir Domicelės Stuopelytės – Stonkų sūnus Jonas.
1903 m. 04.06 Kulių p. Šimulių k. nuo silpnumo mirė 2 mėn. Igno ir Praksedos Balsytės _ Stonkų dukra Barbora.

1904 m.
03.12. Plungės v. Tilvikų k. nuo senatvės mirė 80 m. amž. Stonkienė.
03.21. Plungės v. Kapsūdžių kaime nuo senatvės mirė 73 m. Stonkus Jonas, Adomo.
07.02. Kulių p. Tilvikų km. nuo senatvės (83 m.) mirė Apolonija Valatkaitė – Stonkienė. Liko našlys Vincas Stonkus, sūnūs Augustinas, Juozapas, Dominykas, Melitonas, duktė Ona.

1905 m.
05.31. Kulių p. Vieštovienų km. nuo vandenės mirė 40 m. Stonkus Dominykas. Liko našlė Stonkienė Salomėja, duktė Konstancija.
05.05. Kulių p. Šimulių km. nuo kokliušo mirė 1 metų Stanislovas, Igno ir Petronėlės Balsytės – Stonkų sūnus.
07.07. Pakutuvėnų km. mirė 1 metų Stanislovas nuo kokliušo. Tėvai Augustinas ir Emilija Maliauskaitė – Narkai (Emilija - Antano Stonkaus našlė).
 07.18. Kulių p. Šimulių km. mirė nuo silpnumo 6 mėn. Kazimiero ir Marijos Drungilaitės – Stonkų duktė Petronėlė.
07.22. Kulių p. Karklėnų km. mirė 6 mėn. Antano ir Kazimieros Kijauskaitės – Stonkų sūnus Vladislovas.

1906 m.
04.15. Kulių p. Šakinių km. nuo senatvės mirė 80 m. Baltramiejus Stonkus. Liko žmona Ona. Dukterys Ona ir Gracilda.
1914 m.
01.06. Kulių p. Pakutuvėnų km. gimė Antano ir Marijos Bražinskytės Stonkų sūnus Antanas. Krikštytas Plungėje 01.19. Kūmai Kazimiera Stonkutė ir Juozas Ivinskis.
02.07. Plungės p. Stonaičių km. nuo trydos mirė 4 mėn. Prano ir Dominykos Narmontaitės – Stonkų duktė Aniceta.

1915 m.
01.06. Kulių p. Mižuikių km. nuo silpnumo mirė 2 metų nesantuokinė Juzės Stonkutės duktė Aniceta.
03.05. Plungės R.K bažnyčios kunigas P. Pukys su visomis sakramento apeigomis pakrikštijo mergaitę vardu Monika, Antano ir Marijos Bražinskytės – Stonkų, gyvenančių teisėtoje motinystėje, gimusią 1915.03.03 Pakutuvėnų km. Kūmai Jonas Smilingis ir Aurelija Ivinskienė.
Prierašas – Monika Stonkutė 1936 m. vasario 21 d. tuokėsi Kulių bažnyčioje su bajoru Vaclovu Butkevičium iš Žlibinų parapijos Smilgių kaimo. 1944 m. spalio mėnesį pasitraukė į Vakarus. 1948 m. išvyko į Australiją, Melburną. Atgavus nepriklausomybę 1992  m. su dukra Monika – Danutė Baltutiene grįžo į Lietuvą, atsiėmė ūkį. Pasimirė sulaukus 92 metų (2007.10.15) nuo senatvės. Palaikai kremuoti ir palaidoti šalia vyro Melburno kapinėse.
02.02. Kazimieru pakrikštytas Kazimiero ir Barboros Žilinskaitės - Stonkų sūnus iš Kulių p. Paalančio km.
05.14. Ona pakrikštyta Igno ir Praksedos Balsevičiūtės – Stonkų duktė iš Šimulių km. (1935 m. ištekėjo už Stepono Rojaus).
06.28. Aniceta pakrikštyta Plungės v. Alksnėnų km. gimusi Petro ir Onos Uznytės – Stonkų duktė.
11.24. Prancišku pakrikštytas Prano ir Barboros Narmontaitės – Stonkų sūnų iš Jazdauskų km, Plungės valsč. 
09.10. Domicele pakrikštyta Petronėlės Stonkutės duktė iš Plungės v. Palūščių kaimo.

Pabaigiau Rietavo dekanato Plungės ir Kulių parpijų įrašus, darytus iki 1916 metų. Nuo 1916 metų įrašai jau pradėti daryti lietuvių kalba ir laikome kitame archyve.

Pasirinktinai užmečiau akį ir į kitus dekanatus.

Skuodo dekanatas 1910 metai.
Gimimai:
Darbėnų p. gimė 1 Stonkus, Kretingoje – 8, Jokubavo p. – 1, Budrių – 1, Lenkimų, Laukžemio, Šačių, Grušlaukio – nėra įrašų. Salantų p – 2, Kalnalio – 1.

Alsėdžių dekanatas 1915 m. gimimai (F-069.16.142)
Sedos p -. Renavo, Kontaučių, Bartyčių, Telšių, Alsėdžių parapijose įrašų nėra. Žlibinų ir Kalvarijos p. po 1, Šateikių – 2.

Rietavo dekanato 1902-1903-1904-1914-1915 m. mirimų registracijos metrikos knygose radau sekančiai.

Įrašai liečiantys Stonkų pavardę.
Ž. Naumiestyje – 3, Degučių – 0, Gardamo – 1, Endrijavo – 6, Veiviržėnų – 8, Vainuto – 0, Gargždai – 2. Žvingiai – 0, Didkiemis – 0, Pajūris – 1, Žygaičiai – 0, Sartinėkai – 0, Kuliai – 13, Plungė – 12, Rietavas – 11, Teneniai – 0, Kvėderna – 0, Vėžaičiai – 0, Judrėnai – 0. Viso 61 įrašas.
Ir čia pirmauja Kuliai – 13, Plungė – 12, Rietavas – 11.

Reikia atkreipti dėmesį, kad Rietavas ir Plungė turėjo miestų teises ir parapijose gyventojų buvo daugiau. Kulių parapijoje Stonkai visi buvo kaimiečiai.

Susumavę visus rastus įrašus: iki 1801 + visą devynioliktą amžių ir 1901-15 m. iš dvidešimto amžiaus gaunasi 179 įrašai.

Paimkime išeities tašką 1775 m. darytą Plungės seniūnijos inventorių, į kurį įeina abiejų parapijų teritorijos su gyvenusiais Antanu - Pakutuvėnuose ir Petru - Šimuliuose, Juozu –Juodeikiuose, Stasiu – Kumžaičiuose, tai po 140 metų beveik 200 įrašų.

1989 m. leidykla „Mokslas“ išleido „Lietuviškų pavardžių žodyną“.

Žodyne išvardytas šeimų skaičius (dūmas) su Stonkaus pavarde. Viso suregistruota žodyne 369 pavardės. Pirmauja Plungė – 28, Plateliai – 25, Rietavas – 19, Kuliai – 14. Pavardė išplitusi po visą Žemaitiją, net Dzūkijoje: Leipalingyje – 3, Merkinėje – 6. Naujas Stonkų arealas Akmenė – 24.
Giminingos pavardės Stankai randama 374 atvejai. Daugiausia Kartenoje – 24, Kretinga – 11.
Beveik prieš 10 metų archyvuose surinkęs tokią armiją Stonkų – „mirusių sielų“, susiėmiau už galvos. Ką su jomis daryti? Laukiau, galvojau, gal į galvą šaus kokia išganinga mintis, -„prašviesės protas“. Bet pastebėjau, kad bėgant metams darosi atvirkščiai. Matau, kad bile dieną galiu papildyti „mirusių sielų“ gretas, todėl ėmiausi darbo.

Antroje dalyje „Gentys“ noriu pasamprotauti, kodėl jų tiek daug čia Plungės krašte.


© 2010-06-16, Jolanta Klietkutė | 15polia@gmail.com